Dilema Seimui: 10, 5 ar 3, o gal – 0?

Seniai nori

Pagal 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusį Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, atsiskaitymai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. Eur arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Taip esą siekta mažinti šešėlį ir pinigų plovimo riziką. Seimas dar praėjusių metų kovą priėmė svarstyti partijos „Nemuno aušra“ siūlymą padidinti atsiskaitymų grynaisiais ribą iki 15 tūkst. Eur, bet per įstatymo pataisų pateikimo procedūrą Seime partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė siūlysiąs nustatyti 10 tūkst. Eur ribą.

Anot R. Žemaitaičio, dabartinė tvarka yra naudinga bankams ir apriboja žmonių galimybę naudotis savo pinigais. „Kai žmonėms buvo apribotas grynųjų pinigų atsiskaitymas, bankų pelnas didėjo, padidėjo ir pinigų kiekis bankuose. Be to, tokiu ribojimu žmogui yra atimta teisė laisvai disponuoti savo uždirbamais pinigais ir juos turėti“, – viešai aiškino politikas. Pasak jo, dabartinė tvarka riboja žmonių galimybes naudotis savo pinigais bei yra naudinga bankams. Tačiau grynieji būtini ekstremalios situacijos atveju, jei sutriktų bankų veikla. Be to, šešėlinė ekonomika daugiausia susijusi su kriptovaliutomis, o ne su grynaisiais.

Grėsmių nemato

Nors pernai rugpjūtį Finansų ministerija (FM) nepritarė „Nemuno aušros“ frakcijos siūlymui didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą iki 15 tūkst. Eur, teigdama, kad tai neigiamai paveiks pastangas mažinti šešėlį, tačiau metų pabaigoje FM pozicija pasikeitė – ministerija pati pasiūlė ribą didinti iki 10 tūkst. Eur.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas viešai aiškino, kad padidinus ribą iki 10 tūkst. Eur, reikšmingų pokyčių neįvyks, nors ir kovai su šešėliu tai nepadės. „Esame konsultavęsi su Valstybinės mokesčių inspekcijos ekspertais, iš tiesų ta riba – ar penki, ar dešimt tūkstančių – ne itin daug ką keičia, – LRT televizijai teigė K. Vaitiekūnas. – Rizikos iš tiesų nėra didelės. Ir ekspertai sako, kad, be abejo, tai nepadės kovai su šešėliu, bet ir labai didelės neigiamos įtakos neturės. Iš pradžių buvo 15 tūkst. Eur siūlymas, kuris neatitinka direktyvinio reguliavimo, o ribojimas nuo 10 tūkst. Eur yra absoliučiai logiškas ir atitinka visas taisykles.“

R. Žemaitaitis „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad ir jie sutinka, jog atsiskaitymų grynaisiais riba būtų padidinta tik iki 10 tūkst. Eur. „Mes esame priversti sutikti su tokia riba, nes paaiškėjo, kad konservatorių vadovaujama Vyriausybė, derindama Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano (RRF) lėšų skyrimą, pati pasiūlė Lietuvoje susimažinti atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribą iki 5 tūkst. Eur, nors galėjo siūlyti ir kur kas didesnę sumą. Be to, Europos Komisija (EK) yra priėmusi sprendimą, kad nuo 2027 m. visoje ES bus įvedama 10 tūkst. Eur atsiskaitymo grynaisiais pinigais riba. Tai Lietuvai kažkaip išsišokti kažin ar verta, todėl ir siūlome, kad nuo kitų metų būtų taikoma 10 tūkst. Eur riba“, –aiškino R. Žemaitaitis.

Norėtų mažinti

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas ŪP teigė nepritariantis nei FM, nei R. Žemaitaičio siūlymams ir jau yra pateikęs siūlymą dar labiau mažinti grynųjų pinigų ribą, nes, jo nuomone, didesnė riba augina ekonomikos šešėlį. „Aš esu pateikęs siūlymą nuo 5 tūkst. Eur ribą mažinti iki 3 tūkst. Eur. Manau, kad tiek pakaktų. Juk nei į parduotuvę, nei į turgų nesineši tūkstančių, pirkiniams pakanka gal 100–200 Eur. O už didesnius pirkinius galima atsiskaityti pervedant iš sąskaitos į sąskaitą. Ir tai įvyksta labai greitai, ir problemų mažiau. Todėl aš lieku prie savo nuomonės bei nepritariu siūlymams didinti ribas, nes ir taip Lietuva yra kritikuojama dėl didelio šešėlio, o grynieji pinigai pasitarnauja tam, kad šešėlis būtų didesnis“, – dėstė parlamentaras.

Pasak A. Syso, kol kas dar nėra aišku, kada Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisos bus aptariamos tiek jų komitete, tiek ir Seime. Tai paaiškės rikiuojant Seimo pavasario sesijos darbų programą.

Pritaria socialdemokratui

Socialdemokrato A. Syso dar praėjusių metų pabaigoje išsakytas siūlymas atsiskaitymų grynaisiais ribą mažinti iki 3 tūkst. Eur sulaukė palaikymo iš opozicijos – Seimo konservatorių frakcijos nariai Mindaugas Lingė, Ingrida Šimonytė ir Gintarė Skaistė praėjusią savaitę įregistravo Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisų projektą, kuriuo taip pat siūloma šią ribą mažinti iki 3 tūkst. Eur bei visiškai uždrausti grynųjų pinigų operacijas tarp įmonių bei panaikinti teisines spragas, leidžiančias skaidyti mokėjimus.

„Siūlomi pokyčiai apima ribos mažinimą nuo 5 tūkst. iki 3 tūkst. Eur, o kai sandorio suma viršija 3 tūkst. Eur, atsiskaitymas grynaisiais pinigais negalimas visai sandorio sumai – nebegalima mokėti dalies grynaisiais, o likusios dalies – pavedimu“, – aiškino M. Lingė.

Įstatymo pataisų projekte teigiama, kad grynųjų pinigų naudojimas turi tiesioginę įtaką šešėlinės ekonomikos augimui: „Valstybės, aktyviai kovojančios su šešėline ekonomika, taiko gerokai griežtesnius atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimus. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje leistina riba siekia 1 tūkst. Eur, nors pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis šiose šalyse yra mažesnis nei Lietuvoje, o Belgijoje ir Portugalijoje taikoma 3 tūkst. Eur riba.“

Projektu taip pat siūloma atsisakyti išimties, leidusios atsiskaityti grynaisiais viršijant ribą, motyvuojant tuo, kad mokėjimo vietoje nėra teikiamos mokėjimo paslaugos. Pasak pataisų iniciatorių, pervedimus galima atlikti išmaniaisiais įrenginiais beveik bet kurioje Lietuvos vietoje, todėl ši išimtis tapo nepagrįsta ir gali būti naudojama piktnaudžiavimui.

Augtų šešėlinė ekonomika

Investuotojų asociacija „Investors’ Forum“ ir skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“ taip pat nepritaria FM siūlymui ir ragina išlaikyti galiojančią 5 tūkst. Eur ribą. „Lietuva jau dabar susiduria su reikšmingais šešėlinės ekonomikos iššūkiais, esame tarp prasčiausiai PVM surenkančių ES valstybių. Todėl siūlymas didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą nėra nei ekonomiškai pagrįstas, nei atsakingas. Priešingai, tai silpnintų prevenciją ir apsunkintų sąžiningų rinkos taisyklių užtikrinimą“, – pranešime spaudai teigė „Investors’ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas.

EBPO ir nacionalinių institucijų duomenimis, Lietuvoje apie 60 proc. atsiskaitymų vis dar vyksta grynaisiais ir tai yra vienas didžiausių rodiklių euro zonoje.

„Investors’ Forum“ ir „Baltosios bangos“ teigimu, tarptautinė praktika rodo aiškią tendenciją: kuo didesnė grynųjų pinigų apyvarta, tuo didesnė neapskaitytų sandorių ir mokesčių vengimo rizika. „Valstybės politika šiandien turi būti nukreipta į mokesčių surinkimo stiprinimą ir gerinimą, o ne į sprendimus, kurie silpnina kontrolę ir didina neapskaitytų sandorių riziką“, – pranešime teigė „Baltosios bangos“ tarybos pirmininkė, „Investors’ Forum“ strateginė konsultantė Rūta Skyrienė.

Verslo organizacijos pabrėžia, kad Lietuvoje veikia moderni ir plačiai prieinama negrynųjų atsiskaitymų infrastruktūra, todėl dabartinė riba nekelia kliūčių nei verslo operatyvumui, nei kasdienei ekonominei veiklai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) skelbė taip pat nematanti objektyvaus poreikio didinti ribą, priešingai – didesni grynųjų pinigų srautai gali didinti šešėlinę ekonomiką, sukčiavimą, mažinti PVM surinkimą.

Rinks parašus

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. vasario 13 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.