Dirbo kaip Šveiko nuotykiuose

Klaidas jau taiso

Neeilinis KRK posėdis iš tikrųjų buvo ne eilinis – jame dalyvavo ir premjerė Ingrida Šimonytė, išdėsčiusi, ką sutarė su istorinį traktorių žygį surengusios Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) atstovais. Šie į Seimą atskubėjo iš karto po susitikimo su Vyriausybės vadove. Nuotoliniu būdu posėdyje dalyvavusi I. Šimonytė pabrėžė, kad su ūkininkų atstovais buvo susitikusi ir prieš dvi su puse savaitės, kur buvo pristatyti tie patys reikalavimai, jie buvo aptarti, dėl kai kurių dalykų sutarta, o kai ką pavyko ir padaryti.

„Aišku, demokratinėje šalyje vienaip ar kitaip protestuoti yra laisvų žmonių laisva valia, už tokią nepriklausomybę tėvai ir kovojo. Bet drįsčiau pasakyti, jog teiginys, kad kažkas kažko negirdi, nėra iki galo teisingas“, – KRK posėdyje pastebėjo Vyriausybės vadovė. Ji akcentavo, kad nėra reikalo ilgai diskutuoti dėl Akcizų įstatymo pataisų, nes Vyriausybė sausio 8 d. pažadėjo įsivertinti gautas pastabas, o sausio 22 d. įstatymo pataisų projektas buvo išsiųstas derinti.

„Per kokias dvi savaites projektą baigsime derinti, pateiksime aptarti Vyriausybei ir išsiųsime į Seimą. Jam svarstyti galime pateikti kovo 10 d., o jeigu bus šaukiama neeilinė sesija – galima bus pateikti ir anksčiau. Nematau čia jokios problemos. Tad per gana trumpą laiką, paprašius skubos, įstatymą galima pakoreguoti – grąžinti tą žaliosios saliarkos naudojimo tvarką, kuri buvo iki sausio 1 d. Taip pat patikslinti suskystintų naftos dujų akcizo taikymo nuostatas atskirai buitiniams vartotojams ir atskirai verslui, nes tai nėra visiškai tapatūs dalykai. Peržiūrėti tarifą reikia reikšmingai – taip, kaip daugmaž jis yra kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse“, – dėstė I. Šimonytė. Kartu ji apgailestavo, kad diskusijų šia tema nekilo Seime, kai įstatymo projektas buvo aptariamas dvejus su puse metų.

KRK narys Kęstutis Mažeika pastebėjo, kad jau yra padaryta labai šiurkšti klaida ir dėl jos kenčia ne tik žemdirbiai, bet ir pramonininkai bei daugybė Lietuvos gyventojų, kurie šiemet perka suskystintas naftos dujas, apmokestintas didžiausiu pasaulyje akcizu.

Vienaip ar kitaip, bet išspręs

LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas KRK posėdyje minėjo, kad Vyriausybėje pavyko sutarti, jog daugiamečių pievų atkūrimo problema vienokiu ar kitokiu būdu bus išspręsta ir tai turėtų įvykti per artimiausias 3–4 savaites.

Jis taip pat norėjo išsiaiškinti, ar ūkininkams išsiųsti pranešimai dėl pievų atkūrimo, kurie turės juridinių pasekmių, bus atšaukti. „Mes gyvename teisinėje valstybėje ir premjerė atšaukti Nacionalinės mokėjimų agentūros pranešimų niekaip negali. Ši problema šiandien man buvo pristatyta ir mes tikrai ieškosime sprendimų, kad per tą laiką, kol sprendžiame problemą, dėl to niekas nepatirtų nereikalingų sunkumų“, – sakė Ministrė Pirmininkė.

Ji pridūrė, jog visi puikiai žino, kas atsitiko, kad yra tokie dideli referenciniai 2018 m. deklaruoti pievų plotai. „Deja, dabar susiduriame su pasekmėmis, kurias reikia spręsti. Ir mes tai darysime, tai pažadėjau. Tik norėtume spręsti tokiu būdu, kuris nekeltų rizikos Lietuvai ginčytis su Europos Komisija (EK). Nesulauktume kokių nors baudų dėl kokio nors neteisingo ES teisės akto įgyvendinimo, nes tuomet baudas turės mokėti visi Lietuvos duonos valgytojai. Norėčiau, kad mums pavyktų to išvengti, ir tikiuosi, kad dėl to su EK sprendimą rasime. Gal net tuomet, kai KRK nariai važiuos į Briuselį (planuojama vasario 8 d.), sprendimas jau bus aiškus“, – dėstė I. Šimonytė.

Pinigai iš ryto, kėdės – vakare

KRK posėdyje dalyvavęs aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus patikino, kad yra atsižvelgta į didžiąją dalį pastabų dėl paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų bei zonų plėtros. Pasak jo, yra pateiktas teisės aktų pataisų projektas, kuris šiuo metu baigiamas derinti ir iki vasario 1 d. bus patvirtintas.

Parlamentarai priminė, kad KRK siūlė atidėti VSTT parengtų natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų žemėlapių tvirtinimo procesą, kol tai nebus suderinta su privačių žemių savininkais ir parengti teisės aktų projektai, kuriais būtų užtikrintas žemės savininkų dalyvavimas, rengiant tuos žemėlapius. Bet procesas pajudėjo ir daug kam sukėlė šoką.

Premjerė teigė neblogai žinanti šią situaciją ir sutiko, kad VSTT tai įvykdė negrabiai: „Girdisi daug pastebėjimų apie klaidas. Jos turi būti „išravėtos“ ir ištaisytos, girdisi, kad žmonės nežino, kokie yra apribojimai ir kokioje konkrečioje vietoje jie yra taikomi. Apgailestauju, kad informavimas vyko tokiu būdu, kaip, atsiprašau, Šveiko nuotykiuose. Valstybės institucijos taip neturėtų daryti“, – pripažino I. Šimonytė.

Ji teigė, kad bus ieškoma tokio sprendimo, jog visų interesai būtų suderinti. „Mes negalime po stalu pakišti aplinkosaugos vertybių, bet yra ir privati nuosavybė, naudojimasis ja turi būti ribojamas tik tada, kai tai neišvengiamai būtina. Ieškosime, kaip subalansuoti interesus, kad informacija nebūtų tik kažkoks nuasmenintas laiškas, kur nurodoma skaityti teisės aktus, o žmonės žinotų, ko jie negali daryti ir kokiame plote. Ir jeigu yra tokia situacija, kad valstybė iš esmės apriboja ūkininkavimo sąlygas, tuomet reikia aptarti ir kompensacijas“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Raimundas Juknevičius pastebėjo, kad daug tokius laiškus gavusių žmonių ruošia ieškinius ir dėl daugiamečių pievų atkūrimo, ir dėl saugojamų teritorijų plėtros. „Reikėtų reaguoti greitai, nes žmonės pradėjo teisinį procesą, moka pinigus advokatams, ruošiasi teismų keliu ginti savo interesus“, – dėmesį atkreipė ūkininkų atstovas.

K. Šetkui teko pripažinti, kad padaryta daug klaidų. Jis aiškino, jog jos yra taisomos, o VSTT yra gavusi apie 700 prašymų pakeisti duomenis žemėlapiuose. Prašymus galima teikti ir toliau.

Parlamentarai pastebėjo, kad vežimas statomas prieš arklį. „Štai Šilalės r. tokius laiškus gavo daugiau kaip 2 000 žmonių, bet nebuvo jokios komunikacijos ir konsultavimo. Sako, kad galima taisyti klaidas, bet tai turi daryti žemės savininkas ir dar susimokėti už tarnybos padarytas klaidas“, – akcentavo KRK narys Jonas Gudauskas.

LŪS pirmininkas R. Juknevičius pastebėjo, kad premjerė cituoja Šveiko nuotykius, o žmonės – „Dvylikos kėdžių“ herojus. „Jie sako, kad duokite pinigus iš ryto, o vakare – bus ir kėdės. Kitaip tariant, sutinkame pasirašyti kompromisinį sprendimą su valstybe, nesakome, kad ji neturi teisės apriboti ar tiesiog išpirkti žemę, bet turi būti aiški tvarka ir sąžiningas atlyginimas už apribojimus ar išpirkimą“, – aiškino R. Juknevičius.

Panašiai kaip Šveiko nuotykiai patvirtinti ir durpžemių žemėlapiai, apie kuriuos kalbėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas. „Ten yra pasenę duomenys, kurie daugeliu atveju neatitinka tikrovės. Juos patikslinti turi ūkininkai – daryti profilius, fotografuoti ir t. t., žodžiu, nustatyti, ar ten yra durpžemis, ar ne“, – į dar vieną valdininkų sukurtą abrakadabrą baksnojo LŽŪBA vadovas.

Importiniai ir tranzitiniai grūdai muša kainas

Vienas iš protestuojančių žemdirbių reikalavimų – sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą. „Tai gal labiau moralinis klausimas, grūdų kiekiai nėra dideli, bet gal galima rasti techninių sprendimų, kad ir tai būtų sustabdyta. Galima būtų kalbėti ir apie ukrainietiškus grūdus, kurie „nusėda“ vidaus rinkoje. Mes visada sakėme, kad tegu juos veža tranzitu per Klaipėdos uostą, dėl to jokių klausimų nekyla, ukrainiečiams reikia padėti, bet matome, kad galimai atvyksta ir „juodieji“ grūdai, kurie neturi kilmės dokumentų, nėra apskaityti. Institucijos galėtų imtis didesnės kontrolės, kad taip nebūtų“, – pastebėjo I. Hofmanas.

Premjerė aiškino, kad oficialūs duomenys rodo, jog rusiškų kviečių į Lietuvą nėra importuota, o kitų grūdų – labai nedaug. „Galime spekuliuoti, kad gali visur visko būti, bet dabar mes kalbame ne apie importą, o tranzitą. Oficialus pernykštis ukrainietiškų grūdų importas – tik apie 40 tūkst. t. Galime sugriežtinti atrankinius patikrinimus pasienyje ir pasižiūrėti, bet turime kalbėti apie tai, ką turime. Kai kalbame apie tranzitą, problema ta, kad į trečiąsias šalis eksportuojamas grūdų kiekis turi įtakos mūsų eksportuotojų kainai, tas kiekis nedidelis, tai ir įtaka – nedidelė. Pagal moralės kriterijus įvairiai galima vertinti tas įmones, kurios perkrauna rusiškus grūdus, bet pagrindinis perkraunamas kiekis, mano žiniomis, yra ne Lietuvoje“, – dėstė I. Šimonytė. Ji teigė nesitikinti, kad tai bus išspręsta ES mastu, nes visose diskusijose apie maisto, išskyrus prabangos produktus, įtraukimą į sankcijų paketus nėra kalbama. „Grūdų tranzitas ir importas ūkininkams reiškia mažesnę grūdų kainą ir mažesnį grūdų poreikį. Dabar kai kurių rūšių grūdų elevatoriai net nesuperka, nes yra užsipildę importiniais ar tranzitiniais grūdais“, – pastebėjo K. Mažeika.

Skyrė, kiek rado ŽŪM „aruode“

Kalbėdamas apie pieno krizės reikalaus, LŽŪT pirmininkas I. Hofmanas atkreipė dėmesį, kad pieno ūkiams naštą galima būtų palengvinti ir tam tikras problemas išspręsti atitinkamais teisėkūros sprendimais.

E. Pranauskas atkreipė dėmesį, kad EK 10,6 mln. Eur skyrė visiems pieno sektoriaus dalyviams, tačiau pagal Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) tvarką, kai kurie pieno gamintojai paramos negavo. „Tie ministerijos nustatyti kriterijai buvo neobjektyvūs ir diskriminuojantys, todėl mes kreipiamės į teismą. Gal premjerė įsigilintų į skundo aplinkybes ir tą ieškinį galima būtų išspręsti kitu būdu“, – teiravosi LŽŪBA prezidentas.

„Kai tik prasidėjo ši istorija, išlaikėte mane tribūnoje 40 min. dėl klausimų nuo Adomo ir Ievos su visais gyvenimo atvejais. Kai pradėjo staigiai mažėti pieno supirkimo kainos, tada pirmiausia reikėjo kalbėti apie smulkiuosius ūkius, kuriems buvo sunkiausia. Sutinku, kad kaina visiems mažėjo, bet dideliems rinkos dalyviams lengviau laviruoti, turint omeny pelnus, kuriuos jie deklaravo už 2022 m. Aš nepavydžiu, nesakau, kad tai yra blogai, bet tada diskusijos buvo apie smulkiuosius“, – aiškino premjerė.

Jai buvo priminta, kad prie EK skirtos paramos pieno sektoriui Lietuva galėjo dar pridėti dvigubai tiek lėšų. I. Šimonytė atsakė, kad buvo skirta tiek, kiek ŽŪM savo „aruode“ atrado, esą visada būna taip, koks biudžetas yra patvirtintas.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.