Dirvožemio apsauga: ES turi pasiraitoti rankoves

Dirvožemis aprūpina augalus maisto medžiagomis, vandeniu, deguonimi ir suteikia vietą jiems augti. Tačiau pernelyg didelis trąšų naudojimas žemės ūkyje daro neigiamą poveikį vandens kokybei ir augalų bei gyvūnų gyvybės įvairovei. ES taisyklėmis, pavyzdžiui, taisyklėmis, kuriomis reglamentuojama bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) ir Nitratų direktyva, skatinama gerinti dirvožemio valdymą ir mėšlo tvarkymą. Auditorių tiksliausias 2014–2020 m. BŽŪP lėšų, skirtų tinkamai dirvožemio būklei užtikrinti, sumos įvertis yra maždaug 85 milijardai eurų, o Nitratų direktyvoje ribojamas azoto iš gyvulių mėšlo užterštose teritorijose naudojimas.

„Dirvožemis yra labai svarbus gyvybei ir yra neatsinaujinantis išteklius, – teigė už ataskaitą atsakinga Audito Rūmų narė Eva Lindström. – Tačiau Europoje dideli dirvožemio plotai yra netinkamos būklės. Tai turėtų būti įspėjamasis raginimas ES pasiraitoti rankoves ir atkurti gerą mūsų dirvožemio būklę. Negalime nusigręžti nuo ateities kartų. Būsimais ES taisyklių pakeitimais ES teisės aktų leidėjams suteikiama galimybė visoje Europoje sugriežtinti dirvožemio standartus.“

Auditoriai nustatė, jog ES priemonė, skirta užtikrinti, kad ūkininkai laikytųsi aplinkosaugos sąlygų (kompleksinė parama), gali padėti šalinti dirvožemiui kylančias grėsmes, nes jos standartai taikomi 85 % žemės ūkio paskirties žemės. Tačiau šios sąlygos, kurias ūkininkai turi atitikti, kad gautų išmokas pagal BŽŪP, nėra pakankamos. Dėl reikalavimų, kuriuos ES šalys taiko dirvožemiui, beveik nėra būtina keisti ūkininkavimo praktikos, o dirvožemio būklė gali tik labai nedaug pagerėti. Nors 2023–2027 m. laikotarpiui padaryta tam tikrų patobulinimų, kai kuriose valstybėse narėse iki šiol padaryti pakeitimai yra nepakankami ir gali turėti tik nedidelį poveikį tvariam dirvožemio valdymui ir mėšlo tvarkymui.

ES šalys turėjo skirti finansavimą vietovėms, kuriose yra opių dirvožemio problemų. Tačiau tokiu būdu jos skyrė tik nedidelę dalį savo ES kaimo plėtrai skirtų lėšų, kurios naudojamos savanoriškam aplinką tausojančiam ūkininkavimui remti. Jų kaimo plėtros programose buvo numatyta nedaug mėšlo tvarkymo priemonių, nepaisant žinomų azoto pertekliaus problemų.

Komisijai sunku apžvelgti, kaip ES šalys taiko mėšlo tvarkymo reikalavimus, nes jos pateikia neišsamius duomenis. Šios spragos taip pat reiškia, kad neįmanoma apskaičiuoti ES vidurkių. Be to, dėl nukrypti leidžiančių nuostatų mėšlo naudojimo apribojimai tampa ne tokie veiksmingi. Pavyzdžiui, dirvožemio tarša padidėjo ūkiuose, kuriems taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos dėl azoto ribinių verčių. Auditoriai taip pat pažymi, kad pažeidimų nagrinėjimo procedūros prieš šalis dėl Nitratų direktyvos yra labai ilgos.

• Du trečdaliai Europos dirvožemio yra blogos būklės
• Nepakankamai naudojamasi ES taisyklėmis ir fondais, skirtais žemės ūkio paskirties žemės dirvožemiui valdyti ir mėšlui tvarkyti tvariai
• Standartams trūksta užmojo, o ES šalys neskiria lėšų vietovėms, kuriose yra opiausių dirvožemio problemų

ES yra įsipareigojusi siekti JT darnaus vystymosi tikslų, iš kurių septyni turi tiesioginį ar netiesioginį poveikį dirvožemiui. Tačiau šiuo metu nėra sutartos ES masto tvaraus dirvožemio valdymo apibrėžties. Komisija rengia teisėkūros iniciatyvą dėl ES dirvožemio apsaugos, valdymo ir atkūrimo ir neseniai paskelbė pasiūlymą dėl naujos ES direktyvos dėl geros dirvožemio būklės, kurį artimiausiais mėnesiais aptars Europos Parlamentas ir ES Taryba. ES tikslas – iki 2050 m. užtikrinti gerą dirvožemio būklę.

Moksliniai tyrimai rodo, kad Europos dirvožemio ekosistema ir toliau blogės dėl įvairių veiksnių. Apie 25 % ES žemės viršijama rekomenduojama tvari erozijos ribinė vertė, be to, daugumai ES dirvožemių kyla biologinės įvairovės nykimo rizika. Dirvožemiui reikalingas azotas, kad augalai galėtų augti. Azoto stygius gali lemti dirvožemio degradaciją, o pernelyg didelė jo dalis gali sukelti vandens taršą ir eutrofikaciją. 2012–2015 m. laikotarpiu didžiausios teršimo ES vertės užfiksuotos Kipre ir Nyderlanduose; didžiausia žinoma vertė taip pat buvo registruota Nyderlanduose 2016–2019 m., t. y. paskutiniu laikotarpiu, kurio duomenimis galima pasinaudoti.

Auditas apėmė 2014–2020 m. laikotarpį (jo standartai buvo išplėsti, kad apimtų 2021 ir 2022 m.), jo metu taip pat buvo žvelgiama į ateitį, 2023–2027 m. laikotarpį. Auditoriai įvertino, ar Europos Komisija ir valstybės narės veiksmingai naudojosi ES priemonėmis, skirtomis žemės ūkio paskirties dirvožemiui valdyti ir mėšlui tvarkyti tvariai. Į audito imtį buvo įtrauktos penkios ES šalys: Vokietija, Airija, Ispanija, Prancūzija ir Nyderlandai.

Europos Audito Rūmų informacija