Dirvožemio drėgmė ir deguonis jame

„Pasitaria“ su augalais

Žemdirbystės regionuose Bulgarijoje augintojai daugiau lietaus matė lapkričio–gruodžio mėn. – 120–130 mm, o nuo sausio 1 d. iki balandžio 13 d. teiškrito 30–50 mm kritulių. Jau kurį laiką saulė šildo ir skatina augalus augti, prasideda plaukėjimas, paprastai būdavęs gegužės pradžioje, rapsų žydėjimas verčiasi į antrą pusę.

Sausringų regionų ūkininkai iš tiesų susiduria su išskirtiniais iššūkiais dėl ribotų vandens išteklių ir nenuspėjamo pasėlių produktyvumo. Augintojai sako, kad prie aplinkos veiksnių dar prisidėjo kritusios kviečių, kukurūzų, saulėgrąžų kainos, o žemės nuomos kainos išliko tokios pat, kai kuriuose regionuose siekia net 600 Eur/ha. Norint sėkmingai auginti augalus tokioje aplinkoje, labai svarbu išsaugoti drėgmę dirvožemyje ir užtikrinti augalų mitybą.

Maždaug prieš penketą metų kalbėjome, kad reikia remtis fizikos dėsniais ir išnaudoti karštą orą dirvai drėkinti, taip pat palikti augalines liekanas dirvos paviršiuje, apipurkštas specialiais mikrobiologiniais produktais ir lengvai sumaišytas su dirva. Į rekomendacijas įsiklausantys augintojai užaugina 9–10 t/ha kviečių ir 10–15 t/ha kukurūzų grūdų. Vis dar eksperimentuojantiems sekasi kiek sunkiau – pernai derlingumas siekė 4–5 t/ha kviečių ir 3–5 t/ha kukurūzų grūdų. Nukūlus gausų derlių, lieka atitinkamas kiekis augalinių liekanų, padengiančių dirvos paviršių ir mažinančių vandens garavimą, slopinančių piktžolių augimą ir palaikančių dirvos drėgmę. Mulčiavimas taip pat gerina dirvos struktūrą, mažina dirvožemio temperatūros svyravimus ir skatina vandens infiltraciją į dirvožemį. Tačiau augalinių liekanų valdymas reikalauja žinių ir išmanymo. Ten taip pat nesvetima praktika, kai vienas kaimynas stebi kitą kaimyną ir bando kopijuoti darbus. Antai, augalinių liekanų skaidymosi specifiką išmanantis augintojas, nuėmęs derlių, augalines liekas apipurškia mineralizaciją skatinančiais produktais ir paviršių supurena ražienų akėčiomis. Pavyzdžiui, praėjusį rudenį nebuvo kritulių, teko improvizuoti ir pridėti papildomai huminių rūgščių. Lapkričio pabaigoje pasėti žieminiai kviečiai sudygo, nes palijo, dėl specifinių sąlygų šiek tiek pasikrūmijo. Bet įdomiausi dalykai vyksta dabar. Ūkininkas, išmanantis savo dirvožemį ir kiekvieną darbą atliekantis „pasitaręs“ su augalais, pavasarį išlaistė KAS, žinoma, kartu su azotą fiksuojančiomis bakterijomis, huminėmis rūgštimis ir dar keletu preparatų. Kaimynas nukopijavo technologiją su itin maža azoto norma ir šiuo metu turi labai margus pasėlius, daug supelijusių augalinių liekanų kviečių šaknų zonoje ir, suprantama, pyksta ant kaimyno, kad jo pasėliai atrodo nepriekaištingai.

Kalbu apie sausringą regioną. O ką galėtų pritaikyti mūsų augintojai? Nes taip pat matome daug dėmėtų laukų dėl svyruojančių temperatūrų ir nepakankamo deguonies kiekio dirvoje. Pirmiausia, reikia atkreipti dėmesį į žemės dirbimą. Taikant tausojamąjį žemės dirbimą, pavyzdžiui, minimaliai dirbant žemę, dirvožemis efektyviau išlaiko drėgmę, nes mažiau žalojant dirvožemį sumažėja vandens nuostoliai dėl garavimo. Išsaugota dirvožemio drėgmė padeda geriau įsitvirtinti augalams ir vystytis šaknims sausringomis sąlygomis. Galime sakyti, kad mums tai neaktualu, bet kiekvienais metais susiduriame su sausros protrūkiais. Sausringomis sąlygomis svarbu ne tik drėgmė, bet ir deguonis.

Šaknys turi kvėpuoti

Daugelis tiek Lietuvos, tiek užsienio augintojų sunkiai įsisąmonina, kad augalams išgyventi reikia deguonies. Augalų šaknys skirtos sugerti deguonį iš dirvožemio ir užtikrinti augalo aprūpinimą juo. Norint auginti sveikus ir produktyvius augalus, būtina užtikrinti nuolatinį deguonies tiekimą šaknims. Dažnai tenka aiškinti augintojams, kad ne augalų apsaugos priemonės svarbiausios, o šaknų kvėpavimas, nes be deguonies sunku įsivaizduoti produktyvų pasėlį, o jei nėra produktyvumo, tai ką ten saugoti? Nesvarbu, kurioje šalyje augalai auga, jiems reikia deguonies kvėpavimui ne tik per lapus, bet ir per šaknis. Deguonį iš dirvožemio sugeria šaknų plaukeliai ir perneša į visą šaknų sistemą, kad galėtų atlikti įvairias funkcijas. O jei dirvoje neatsakingai paliktos augalinės liekanos pradeda pūti arba pelyti? Puvimo produktai išstumia deguonį.

Šaknų kvėpavimas yra trijų rūšių – palaikomasis, augimo ir rizosferinis. Palaikomasis kvėpavimas teikia energiją, reikalingą šaknų gyvybei palaikyti, o augimo kvėpavimas teikia energiją naujų audinių vystymuisi. Prie rizosferinio kvėpavimo prisideda aplink šaknis esantys dirvožemio mikrobai, kurie kaip kurą naudoja šaknų eksudatus. Šie mikrobai yra labai svarbūs maisto medžiagų apykaitai ir dirvožemio derlingumui palaikyti. Dažnai kalbama tik apie trąšas, nes tręšti yra paprasčiausia, o augalams deguonies reikia kelis kartus daugiau nei trąšų. Augalų augimas ir vystymasis labai priklauso nuo šaknų kvėpavimo, tačiau šis procesas reikalauja labai daug energijos – jam sunaudojama iki trijų ketvirtadalių augalo suvartojamos anglies. Šaknų kvėpavimo greitis gali turėti įtakos bendram antžeminės augalo dalies augimui. Susipažinęs su pasėliais kitose šalyse ir Lietuvoje, išvedu bendras paraleles, kad augintojai, įsisukę į aukštąsias auginimo technologijas, elementariai pamiršta augalų kvėpavimą.

Vysta ir gelsta

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.