Kaunas -4,9 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 9 Vas 2025
Kaunas -4,9 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 9 Vas 2025

„Dotnuva Baltic“ kombainas.

„Dotnuva Baltic“ 2025 metais stiprins pozicijas rinkoje ir padės ūkiams dirbti efektyviau

2025/01/24


2024-ieji žemės ūkiui buvo sudėtingi, tačiau „Dotnuva Baltic“ sugebėjo ne tik išlaikyti savo pozicijas, bet ir auginti rinkos dalį. Įdomu, kaip trijose Baltijos šalyse veikianti įmonė vertina situaciją žemės ūkio rinkoje ir prognozuoja 2025 metus.

Išaugusios sąnaudos ir prastesnis derlius

Ūkininkai 2024 metais visose trijose Baltijos šalyse susidūrė su didesnėmis išlaidomis ir mažesnės kokybės derliumi. Lietuvoje trąšų kainos 2020–2024 m. išaugo dvigubai – nuo 200 Eur/t iki 450 Eur/t. Augalų apsaugos priemonės pabrango 50 proc., taip pat didėjo kuro ir elektros kainos. Kilo žemės nuomos kaina ir darbuotojų atlyginimai, o bankų palūkanos dar labiau padidino neplanuotas išlaidas. Produkcijos kainos sumažėjo: grūdų ir pieno supirkimo kainos krito apie 50 proc.

Nepalankios klimatinės sąlygos Latvijoje ir Estijoje taip pat apsunkino derliaus auginimą. Po sudėtingų 2023 metų, kai Latvijoje derlius buvo 20 proc. mažesnis (3,6 mln. t), Estijoje – 30 proc. (1,6 mln. t), 2024 metais prikulta daugiau, bet derlius buvo skirtas padengti praėjusių metų skolas. Tuo tarpu Lietuva, kaip ir ekonomikoje, atrodė geriausiai – derlius buvo + 5 proc. aukštesnis nei 2023-iaisiais (7,2 mln. t).

Keitėsi technikos ir įrangos rinka

Po puikių laikotarpių technikos rinka 2024 metais susidūrė su korekcijomis. Dėl sumažėjusių ūkių pajamų ir pelno traukėsi technikos paklausa. Tiekimo terminai išaugo nuo 3 mėnesių iki 12 mėnesių, o technikos kainos per metus padidėjo 10–15 proc. Baltijos šalių traktorių rinka susitraukė nuo 2000 vnt. (2022 m.) iki 1200 vnt. (2024 m.), o javų kombainų rinka – nuo 400 vnt. iki 160 vnt. Kitos technikos paklausa sumažėjo apie 30 proc.

Iššūkiai neaplenkė ir planavusiųjų investicijas į grūdų ir fermų įrangą. Nemažai ūkių planus atidėjo geresniems laikams, ir investicijos, planuotos 2023 ar 2024 metams, buvo perkeltos į 2025–2026 metus.

Tuo tarpu technikos nuomos paklausa Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje augo. 2024 metais žemės ūkio technikos nuomą ir paslaugas rinkosi daugiau ūkių, nes tokia strategija leidžia sumažinti ir taip išaugusias ūkio išlaidas bei naudotis modernia technika be ilgalaikių investicijų. Ūkininkai vis dažniau rinkosi nuomotis techniką arba naudotis paslaugomis su operatoriumi, kad galėtų lengviau prisitaikyti prie sezoniškumo ir sumažinti ūkio finansinius įsipareigojimus.

„Dotnuva Baltic“ technika
„Dotnuva Baltic“ technika.

„Dotnuva Baltic“ išlaikė ir net augino rinkos dalį

Nepaisant sudėtingų sąlygų, „Dotnuva Baltic Lithuania“ turi kuo didžiuotis. Įmonė sugebėjo padidinti traktorių pardavimus ir pasiekė 15 proc. (+5 proc.) rinkos dalį Lietuvoje ir 11,3 proc. (+1 proc.) Latvijoje, o kombainų rinkos dalį padvigubino iki 16 proc., o rotorinių kombainų segmente iškopė į pirmąją vietą. Įmonė išlaikė lyderystę pašarų maišytuvų-dalytuvų rinkoje, o su savaeigiais purkštuvais Lietuvoje užėmė 30 proc. rinkos. Estijoje, nepaisant sudėtingos rinkos, metų pabaigoje per vieną mėnesį buvo parduoti net 3 kombainai. Latvijoje, kur konkurencija yra ypač agresyvi, „Dotnuva Baltic“ sugebėjo pristatyti galingiausius traktorius stipriausiems ūkiams.

Įmonė Lietuvoje išlaikė grūdų įrangos projektavimo ir diegimo lyderio poziciją, o gyvulininkystės produktų ir melžimo robotų segmente įsitvirtino pirmaujančiųjų trejetuke. Stiprinamos pozicijos ir Baltijos šalių lygiu – Estijoje pernai atidarytas didžiausias grūdų supirkimo elevatorius.

Bendrovės vykdantysis direktorius Dangis Valaitis džiaugiasi: „Nepaisant rinkos sunkumų, mes sugebėjome ne tik išlaikyti, bet ir padidinti savo rinkos dalį. Tai rodo, kad mūsų strategija ir komandos darbas yra teisingi."

Dangis Valaitis
„Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis.

Ūkiams reikalingi konkurencingi sprendimai ir kokybiškos paslaugos

„Nepaisant įvairiausių iššūkių, 2025 metais žemės ūkio sektorius bendrai turėtų atsigauti. Žemės ūkiui būdingi cikliškumai, kai po sunkesnių metų seka sėkmingi pakilimai. Be to, sektorius kritiškai svarbus tiek Baltijos šalių vidaus rinkai, tiek eksportui. Svarbu skatinti išmanų, konkurencingą, atsparų ir įvairiapusį žemės ūkį, kuris stiprina ekonomiką ir padeda užtikrinti ilgalaikį valstybių saugumą“, – pabrėžia D. Valaitis.

Tikimasi, kad ūkiai ir toliau galės investuoti į efektyvius sprendimus, kurie leis mažinti ūkio sąnaudas ir didinti produktyvumą. Po kelius metus trukusio rinkos traukimosi technikos ir įrangos paklausa turėtų sugrįžti į 2023 metų lygį. Prie to prisidės ir ES parama bei subsidijos, padedančios ūkininkams įsigyti modernią techniką. Prognozuojama, kad 2025 metais toliau augs žemės ūkio technikos nuomos rinka. Taip pat tikimasi atsinaujinančių investicijų į fermų ir grūdų įrangos objektus, tikėtinas augimas – daugiau nei +50 proc.

„Dotnuva Baltic“ turi ambicingų planų augti ir toliau stiprinti savo pozicijas rinkoje. „Mūsų tikslas yra ne tik išlaikyti, bet ir auginti savo rinkos dalį, diegiant naujas technologijas ir siūlant kokybiškas paslaugas, kurios padeda ūkininkams efektyviau valdyti savo ūkius ir gerinti produkcijos kokybę. Produktų ir paslaugų plėtra - svarbus mūsų įmonės strateginis prioritetas."

D. Valaitis džiaugiasi, kad įmonė pastaraisiais metais gerokai papildė žemės ūkio technikos portfelį. 2024 metais pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su kompanija SUMO (Didžioji Britanija), kuri gamina žemės dirbimo padargus ir juostines sėjamąsias, padedančias mažinti kaštus ir didinti ūkio pelningumą. Šių metų pradžioje paskelbta apie savaeigių skystų organinių medžiagų tvarkymo mašinų ir specializuotų sėjos mašinų gamintojo VREDO (Olandija) atstovavimą.

Technikos nuoma ir paslaugos ir toliau bus plėtojamos atskiros įmonės „Dotnuva Rent“ vardu. Siūloma naujos technikos ilgalaikė nuoma, teikiamos sėjos, kalkinimo, kūlimo, o nuo šio sezono – ir srutų įterpimo paslaugos su operatoriumi.

„Atliepiame bet kurio ūkio poreikius ir esame lankstūs su savo sprendimais“, – teigia D. Valaitis.

 

„Dotnuva Baltic“ informacija

Dalintis