Dotnuvoje užrašyti receptai – iš kartos į kartą

Mokėsi namų ūkio

„Festivalio „Lėtai“ siekis – bent trumpam sustabdyti žmogų nuo nuolatinio bėgimo, paskatinti pajusti senelių ir protėvių dvasią, prisiminti jų gyvenimą, paragauti jų skonių, susipažinti su senaisiais amatais“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino Dotnuvos bendruomenės pirmininkas Andrius Balandis.

Festivalio edukacijų erdvėje netoli Dotnuvos gyvenanti, šio krašto kulinariniu paveldu besidominti verslininkė ir gidė Justina Gikniūtė-Kočetova papasakojo apie tarpukariu Dotnuvos žemės ūkio akademijoje (DŽŪA) rengtas namų ūkio ekonomijos studijas ir moterims skirtus trumpesnius namų ūkio kursus.

1930 m. DŽŪA šalia kitų studijų krypčių buvo įsteigta namų ūkio sekcija. Joje buvo įrengtos mokymui pritaikytos siuvyklos, mezgimo mašinų, audimo staklių bei virtuvės patalpos. Būsimos namų ūkio agronomės mokėsi ne tik teorijos – daug dėmesio skirta praktiniams įgūdžiams – maisto gamybai, konservavimui, namų ūkio tvarkymui.

Pirmoji namų ūkio agronomių laida DŽŪA buvo nedidelė – nors mokslus pradėjo 25 merginos, mokyklą baigė 8. Tačiau Dotnuvos siekis šviesti moteris neapsiribojo aukštojo mokslo studijomis. Buvo rengiami ir trumpesni namų ūkio kursai, skirti paprastoms ūkininkėms, merginoms ir moterims. Jie vykdavo vasaromis ir trukdavo nuo dviejų iki vienuolikos mėnesių. Norinčioms juos lankyti, svarbiausia buvo mokėti rašyti.

Pasiekė naujausios žinios

Pasak gidės, tuo metu daugelio kaimo šeimų buitis buvo gerokai paprastesnė nei šiandien. Virtuvėje dažnai stovėjo krosnis, buvo vos keli pagrindiniai indai ir įrankiai. Maistas gamintas paprastai – ryte išvirdavo vieną puodą ir iš jo šeima valgydavo kelias dienas. Produktus ilgiau išsaugoti buvo sunku, todėl dažniausiai naudotas sūdymas ir rauginimas. Namų ūkio kursuose moterys susipažindavo su naujais maisto gamybos ir konservavimo būdais. Pradėjo keistis ir pati virtuvė. Lietuvoje atsirado užspaudžiami stiklainiai su guminiais žiedais, daugiau įvairių indų ir puodų, o moterys mokėsi konservuoti išvirtas uogienes, sultis, daržoves, mėsą.

Kursuose ir vėliau leistuose vadovėliuose buvo aiškinama, kaip tinkamai paruošti produktus, juos konservuoti ir išlaikyti ilgesnį laiką. Aprašyti net tokie praktiniai dalykai, kaip indo paruošimas konservavimui – į jo dugną dėti šiaudų ar medinių pagaliukų, ant jų statyti norimus stiklainius ir kaitinti. Pateikiamos ir produktų bei gaminių kainos. Šios, šiandien galbūt paprastos, žinios anuomet buvo naujovė. Jos moterų gyvenimą keitė iš esmės – atsirado galimybė ne tik gaminti įvairesnį maistą, bet ir ilgiau išsaugoti vasaros bei rudens derlių.

Receptų lobynas

Vienas iš Dotnuvos namų ūkio kursų pėdsakų iki šiol saugomas Dotnuvoje – tai Anelės Župerkienės ranka rašytas receptų sąsiuvinis. Jį Dotnuvos bendruomenės pirmininkui A. Balandžiui perdavė A. Župerkienės dukra Aldona Župerkaitė. Sąsiuvinyje liko anuomet užrašyti receptai, kuriuose atsispindi ne tik gaminti patiekalai, bet ir to meto kalba, matavimo būdai bei maisto gamybos įpročiai.

Baigusi namų ūkio kursus, A. Župerkienė įgytas žinias pritaikė praktiškai. Ji prie valsčiaus pastato buvo atidariusi užkandinę, kurioje gamindavo valgį valsčiaus tarnautojams ir viengungiams vyrams, neturėjusiems žmonų. Taigi, kursuose įgytos žinios jai tapo ne tik šeimos virtuvės dalimi, bet ir galimybe pritaikyti įgytus gebėjimus pragyvenimui.

Festivalio metu J. Gikniūtė-Kočetova parodė išlikusį receptų sąsiuvinį ir papasakojo apie jo reikšmę. Kai kurių jame užrašytų receptų kelias nesibaigė Dotnuvoje – jie pateko į vėliau leistas lietuviškas kulinarijos knygas. Kai kurie receptai jose išliko beveik žodis žodin, tik vietomis sunorminta kalba. Tarp jų – daugybė silkių, bulvių ir kitų tradicinių patiekalų. Taigi ranka rašytas sąsiuvinis tapo savotiška jungtimi tarp Dotnuvos namų ūkio kursų ir vėlesnės lietuviškos kulinarinės literatūros.

Iš Dotnuvos gyventojos Anelės Župerkienės ranka rašyto receptų sąsiuvinio.

Špinatų pudingas

Reikės: 4–5 kiaušinių, 2 šaukšt. sviesto, ½–2 stikl. pyrago džiūvėsių, 1½–2 stikl. apiplikytų špinatų.

Darbas: Kiaušinių trynius su sviestu išsukti. Dėti spirgintų svogūnų, pipirų, druskos sulig skonio. Sudėti susmulkintus ir apvirtus špinatus, pyrago džiūvėsius ir plaktus baltymus. Supilti į formą, virti arba kepti.

Silkės tešlė su svogūnais (spirgintais)

Silkes gerai išmirkyti, nesuardant. Išimti kaulus. Sumaišyti tokią tešlę: 2–3 kiaušinių trynius sumaišyti su plaktais baltymais, įdėti 2–3 šaukštus miltų. Silkes kepti iki gelsvumo. Sudėti gražiai į lėkštes, iš šono arba ant viršaus dėti spirgintų svogūnų.

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 4 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.