Dovanotas spiečius įsuko bitininkystės verslą

Nuo vieno spiečiuko

Bitės gamtos glėbyje – Liškiavos k. (Varėnos r.) – gyvenančio Petro Vasiliausko gyvenime atsirado tarsi iš dangaus nukritę. „Maždaug prieš 20 metų, kai po rankos operacijos stiprindamas sveikatą, laiką leidau namuose, pas kaimyną atskrido bičių spiečius, kurį jis pasiūlė apgyvendinti mano sodyboje, nes pats negalėjo skirti laiko bičių priežiūrai. Pasiėmiau tą spiečiuką ir užsikrėčiau bitininkyste“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo P. Vasiliauskas.

Netrukus šalia vieno avilio buvo įkurdintos dar keturios bičių šeimos, po kurio laiko jų skaičius išaugo iki dešimties. Dabar bitininkas rūpinasi 80 bičių šeimų. Bitininkas laiko dviejų rasių bites – Italijos, aklimatizuotas Suomijoje, ir karnikas. Pastarosios rasės bičių nedaug – tik apie 10 šeimų. Didžiąją dalį bityno sudaro Italijos rasės bitės.

„Šios bitės darbščios, taikios, turi dideles šeimas. Prie jų malonu ir patiems prieiti, ir svečiai jaučiasi saugūs, nebijo, kad gali būti sugelti“, – gyrė aklimatizuotų bičių rasę liškiaviškis. Beveik visos P. Vasiliausko bitės apgyvendintos daugiaaukščiuose aviliuose, kuriuos patogiau ir lengviau prižiūrėti.

„Kuo sužavėjo bitės? Labai patikdavo sėdėti šalia avilio ir stebėti jų gyvenimą. Iš bičių žmogus gali pasimokyti – ir tvarkos, ir darbštumo. Taip bitininkystė tapo verslu, iš kurio pragyvename. Be to, turėjau labai gerą mokytoją – žinomą Lietuvos bitininką Valdą Karalevičių, išmokiusį su pagarba ir atsakomybe žiūrėti tiek į bites, tiek į žmones, perkančius mano bičių suneštą medų“, – pabrėžė ŪP pašnekovas.

Išlaikė vokiečio egzaminą

P. Vasiliauskas su žmona Rita gyvena Liškiavos kraštovaizdžio draustinyje, dalį avilių laiko netoli namų, likusius avilius įkurdina dar penkiose vietose Alytaus r., Varčios draustinyje, kur daug natūralios gamtos ir mažai dirbamų žemės plotų. Atokesnes vietas bitininkas renkasi, kad medus būtų kuo švaresnis, sveikesnis ir naudingesnis. Dar labai svarbu skirtingose vietose laikyti avilius ir dėl to, kad tada bitės gali sunešti įvairesnių rūšių medų.

Pirkėjams bitininkas gali pasiūlyti pavasarinių žiedų, liepų, grikių, viržių, su lipčiumi, miško bei kitokio, išskyrus rapsų, medaus, taip pat kitų vertingų bičių produktų – žiedadulkių, propolio, duonelės. Pačiam P. Vasiliauskui be medaus labiausiai patinka bičių duonelė. Ant jų šeimos stalo visada būna padėta 2–3 rūšių medaus, kad kiekvienas namiškis ar svečias pasimėgautų labiausiai patinkančiu.

„Didžiąją dalį mano pirkėjų sudaro tie patys medaus mėgėjai. Jie nusiperka, paragauja, draugus pavaišina ir atvažiuoja pirkti jau gausesniu būriu. Taip ir plečiasi klientų ratas. Kokį medų rinktis, kiekvienas pirkėjas turi nuspręsti pats. Svarbiausia, kad jis patiktų. Labai vaistingas, užsieniečių ypač vertinamas grikių medus dėl specifinio aštroko kvapo kai kuriuos pirkėjus gali nuvilti“, – aiškino bitininkas.

Apie 70–80 proc. pirkėjų sudaro užsieniečiai, atvykstantys sveikatintis į didžiausią Pietų Lietuvos kurortą Druskininkus. P. Vasiliauskas dirba vienoje iš kurorto sanatorijų, kurioje dažniausiai ir užsimezga pirmoji pažintis tarp bitininko ir medaus valgytojų. Dzūkijos bičių medus keliauja į Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Kanadą, Pietų Korėją, Jungtines Amerikos Valstijas ir daugybę kitų šalių. Vieni užsieniečiai medų patys perka, viešėdami Lietuvoje, kitiems pageidaujamų rūšių medaus bitininkas išsiunčia. Tokiu pačiu būdu P. Vasiliausko medus pasiekia ir lietuvius, kurie šio bitininko medaus gali nusipirkti dar ir mugėse.

Liškiaviškiui labai nepatinka, kad kai kurie bitininkai peikia vienas kito medų. Jo nuomone, pirkėjas pirmiausia turėtų paragauti kelių bitininkų medaus ir atsirinkti, iš kurio pirkti. Žinoma, svarbu medų pirkti iš bitininko, o ne medaus perpardavinėtojo, nes tada tikrai galima nusipirkti katę maiše.

„Patarčiau prieš perkant medų pakalbinti bitininką, pasidomėti, kur laiko bites, kokiame regione, kuo gydo, kokios jos rasės. Tas, kuris nelaiko bičių, į tokius klausimus neatsakys. Kartą į mano sodybą atvažiavo vokiečių šeima ir atsivežė savą vokiečių bitininką. Jis mane apie pusvalandį klausinėjo, kur stovi aviliai, kaip prižiūriu bites, kuo gydau, ir tik tada patarė savo draugams iš manęs pirkti medų“, – pasakojo sėkmingai vokiečių bitininko egzaminą išlaikęs ŪP pašnekovas.

„Aš nesu vienadienis bitininkas, noriu, kad žmogus, nusipirkęs mano bičių sunešto medaus, juo džiaugtųsi“, – tvirtino P. Vasiliauskas. Nuo peršalimo, jo nuomone, nepamainomas yra liepų medus, kurį valgyti reikia čiulpiant ir užgeriant ne per karšta arbata.

Šiemet liškiaviškio bityne medunešis buvo neblogas, skirtingose vietose bitės sunešė skirtingą kiekį medaus. Kai kur dėl gamtos sąlygų medaus nebuvo pavasarį, kitose vietose medunešis buvo sustojęs ir per vasaros karščius.

Apiterapijos namelis

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.