Druskininkuose išaiškintas geriausias plovo virėjas (nuotraukų galerija)

Savaitgaliais šurmuliuojantys Druskininkai praėjusį šeštadienį tiesiog kunkuliavo – pasitaikė itin saulėta diena, be to, vienu metu vyko net dvi šventės: Vijūnėlės parke sužydo 220 tūkst. narcizų, o centre įsikūręs uzbekiškas restoranas „Bukhara“ kvietė tapti pirmo tarptautinio plovo virimo čempionato žiūrovais.

Uzbekiškos virtuvės karalius Dar gerokai prieš renginio pradžią pėsčiųjų take prieš restoraną įsikūrė 15 čempionato dalyvių: kūreno specialius „židinius“, kaitino juose įstatytus storasienius plovo virimo katilus – kazanus. Kiekvienas dalyvis turėjo paruošti apie 5 kg plovo. Šio patiekalo per pusvalandį neparuoši, reikia mažiausiai apie 2–3 val. Daug kas priklauso ir nuo recepto, o plovo variacijų yra ne 10 ir ne pusšimtis, o labai įvairių. „Plovas – nacionalinis Vidurinės Azijos šalių patiekalas, uzbekiškos virtuvės karalius. Kiekviena šalis, regionas, miestas, kaimas ir net šeima jį gamina skirtingai, naudoja kitus produktus, prieskonius. Čia, kaip ir kalbant apie lietuviškus cepelinus ar barščius, kiekviena šeimininkė turi savo firminį receptą“, – guviai pastebėjo restorano „Bukhara“ direktorė Ganna Pakhomova ir patikino, kad būtent plovas – labiausiai perkamas patiekalas Druskininkuose ir neseniai Vilniuje atidarytame restorane „Bukhara“. Čempionato tikslas – populiarinti šį patiekalą, žmones supažindinti su jo gaminimo kultūra, pristatyti kitų šalių ir tautų plovo virimo tradicijas. Paskelbę dalyvių registraciją organizatoriai buvo maloniai nustebinti: 15 žmonių – optimalus skaičius, nors norinčių buvo tris kartus daugiau. Labai smagu, kad dalyvių gretose – visas internacionalas: Lietuva, Kirgizija, Tadžikistanas, Uzbekistanas, Azerbaidžanas, Turkija, iš Vilniaus r. atvyko Nemėžio totorių bendruomenės atstovai. Savo kulinarinius gebėjimus nusprendė patikrinti tiek profesionalūs virėjai, tiek mėgėjai ir visai neturintys plovo virimo ilgamečių įgūdžių.

Kiek šeimininkių – tiek receptų „Klasikinis uzbekiškas plovas ruošiamas iš ryžių, mėsos, morkų, svogūnų, riebalų – kurdiukinių taukų (specialios veislės kalnuose besiganančių avių uodegos pašaknyje esanti poodinė riebalų sankaupa) ir aliejaus, kumino, druskos bei vandens. „Teisingame“ plove ryžiai turi būti ilgi, birūs ir gerai išvirę, mėsą galite naudoti įvairią, rekomenduojama – skirtingos rūšies arba iš skirtingų gyvulio vietų. Kurdiukiniai taukai plovui suteikia ypatingą prieskonį, deja, jų Lietuvoje nerasite – iš dalies juos gali pakeisti nuo avienos mėsos nugrandyti riebalai. Patiekalą būtina pagardinti specifinį skonį turinčiu rytietišku prieskoniu kuminu – be jo plovas nebus plovas“, – pastebi G. Pakhomova. Norėdami šventės lankytojus ir užsukusius smalsuolius nustebinti plovų įvairove, organizatoriai dalyvių paprašė gaminti originalesnius patiekalus. Tarp jų atsirado vegetarinis plovas su krapais, „žalias plovas“ su kepenimis, plovai su vištiena, antiena, su plutele, saldus plovas su datulėmis ir riešutais, uzbekai pagal seniausią receptą išvirė nacionalinį vestuvių plovą.

Tadžiko plovas gardžiausias Šventėje netrūko pakilios nuotaikos: prie kazanų plušančius čempionato dalyvius ir gausiai susirinkusius smalsuolius linksmino totorių kultūros centro folkloro ansamblis „Ilsu“, veikė vaikų darbų mugė, vyko konkursai ir viktorinos, teisingai atsakiusieji į jų klausimus buvo apiberti dovanomis – firminiais restorano „Bukhara‘ marškinėliais ir ženkliukais. 3 val. trukusio renginio kulminacija – nugalėtojų apdovanojimai. Bet prieš tai kompetentinga komisija turėjo išragauti visus 15 išvirtų plovų, išrinkti gardžiausius. Užduotis pasirodė ne iš lengvųjų: visi receptai skirtingi, be to, skonis – labai subjektyvus dalykas. Visgi be ilgų diskusijų buvo sutarta: pirmo tarptautinio plovo virimo čempionato nugalėtojas – Vohidovas Jalolas iš Tadžikistano – jam atiteko 500 Eur vertės čekis, antra vieta ir 300 Eur vertės čekis įteiktas šiauliečiui Andrejui Parkhimovichui, trečia vieta ir 150 Eur vertės čekis – svečiui iš Kirgizijos Arinosui Bahromui.

Įsteigė klubą Renginio metu buvo įkurtas oficialus Lietuvos plovo klubas. Jo nariais tapo visi čempionato dalyviai – jiems buvo įteiktos Plovo klubo narių kortelės. „Puoselėjame mintį plėsti veiklą: organizuoti ir skatinti klubo narius dalyvauti įvairiuose renginiuose, pavyzdžiui, Kaziuko mugėje, Žagarės vyšnių festivalyje ir kt. Planuojame steigti „Plov house“ tinklą – nedideles kavinukes, kuriose bus galima rasti 5–6 skirtingų rūšių plovų. Be to, jau sutarėme dėl bendrų projektų su Lietuvos barbekiu kepėjų asociacija, – ateities planus atskleidžia G. Pakhomova. – Netikėjome, kad čempionatas sulauks tokio didelio susidomėjimo – pirmas blynas neprisvilo! Sėkmė įkvepia čempionatą organizuoti ir kitais metais. Tikėsimės, jis virs tradiciniu renginiu.“

Eglė LEONOVIENĖ Žurnalo „Šeimininkė“ korespondentė

Laimučio BRUNDZOS nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

„Plovas valgomas per krikštynas, vestuves, laidotuves, visas šeimos šventes. Uzbekai plovą gali valgyti kasdien. Net juokaujama: jei mirti – tai tik persivalgius plovo“, – tradicijas pasakoja uzbekas Bakhtiiar Sadykov. Profesionali virtuvės meistrė iš Baku, vienintelė čempionato dalyvė moteris – plovo virėja Ulvija Adel išvirė tradicinį azerbaidžaniečių vegetarišką plovą su krapais. Nemėžio totorių bendruomenės atstovai pastebėjo, kad iš jautienos ir avienos išvirtas plovas gardesnis, mėsa nepraras aromato, bus sultinga, jei jos nesmulkinsite, o supjaustysite prieš patiekdami plovą. Iš Vieštovėnų kaimo (Plungės r.) atvykęs Vaidas Čapas su savo dukterėčia Gintare Šniaukštiene virė aštrų plovą, kuriam naudojo ekologišką, savo ūkyje užaugintų vengriškos veislės Mangalica kiaulių mėsytę. Komisijos nariams: žurnalo „Šeimininkė“ korespondentei Eglei Leonovienei, šakočių kepyklos „Romnesa“ generaliniam direktoriui Romualdui Spuliui, verslininkui, plovo gerbėjui ir mėgėjui, daugiau kaip dešimt metų verdančiam plovą Vladimirui Šanturovui, Lietuvos barbekiu kepėjų asociacijos vadovei Galinai Bovševič teko atsakinga užduotis išrinkti čempionato nugalėtojus.