Duetas: etnografinė sodyba ir dangaus šviesulių stebykla

Štai kaip atsirado ši etnografinė sodyba, kurią rasti labai lengva pagal tris orientyrus: Labanoro giria, Lenktinis ežeras, Lietuvos etnokosmologijos muziejus. Dar svarbu paminėti, kad tai yra Molėtų krašto muziejaus filialas Kulionių kaime.

Žmona vyro pasigesdavo tik trečią dieną

Krašto muziejaus direktorė Irma Balčiūnienė pasakoja, kad anksčiau šiose vietose gyveno broliai Stankevičiai: vienas šioje ežero pusėje, o kitas – kitoje (maždaug kur dabar yra Lietuvos etnokosmologijos muziejus). Broliai vienas kitą lankydavo valtele persiirdami per ežerą ir, žinoma, užsibūdavo vienas pas kitą. Sako, kad žmona vyro pasigesdavo tik trečią dieną...

Bet ši istorija baigėsi, o kita prasidėjo tuo, kad šioje ežero pusėje buvęs Stankevičių namas sudegė. Valdą įsigijo Molėtų rajono savivaldybė. Jos sumanymu ir buvo pastatyta tradicinė aukštaitiška troba, joje įkurtas amatų kiemelis.

Tačiau tik nuo praėjusių metų etnografinei sodybai buvo rasta turbūt tikroji paskirtis.

Prikūrenama didžiulė krosnis, prie ilgo stalo susėda būrys lankytojų. Jie vaišinami pačių šeimininkių ruošta gardžia miežine arbata, tradiciniais aukštaitiškais patiekalais: blynais ar kugeliu, troškintais raugintais kopūstais, žagarėliais... Rengiamos duonos kepimo bei kitos edukacijos, dalijamasi aukštaitiškos virtuvės paslaptimis. Edukacijas veda Vaidotė Reventienė, jai dažnai talkina fantastiška šeimininkė, profesionali dietologė Monika Grinevičienė.

Norėdamas populiarinti veiklą krašto muziejaus filialas užsiregistravo dalyvauti Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) su partneriais organizuojamoje akcijoje Atviros dienos kaime.

Specialiai Atviroms dienoms gegužės 20–21 d. etnografinėje sodyboje bus kuriama krosnis ir kepama duona, ant laužo verdama tradicinė aukštaitiška miežinė kava. Lankytojai galės sudalyvauti Duonos kepimo pamokoje.

Duoną kepti tik su gera nuotaika

Muziejaus edukatorė V. Reventienė pasakoja, kad jos pačios šeima valgo tik naminę duoną, ne pirktinę. Jau ketverius metus. Įgudusi šeimininkė nenaudoja stiklinių ar kitokio mato miltams, kitoms sudedamosioms dalims seikėti. Jaučia duoninę tešlą. O į duonos kepimo pamokas atvykstančiomis moterims tvirtina, jog tešlą užmaišyti ir duoną kepti labai svarbu gerai nusiteikus. Šios taisyklės ir ji pati tvirtai laikosi.

Į edukacijas atvyksta įvairaus amžiaus ir patirties žmonių: jaunų ir vyresnio amžiaus moterų, kurioms smagu prisiminti primirštą patirtį ar vaikystės prisiminimus, būna ir vyrų. Lanko grupės moksleivių. Svečiai savo pačių iškeptą duoną skanauti parsiveža namo – juk karštos duonos valgyti negalima. Paprastai edukatorė vėliau pasiteirauja mokytojos, ar visi drauge ragavo duoną, kokie įspūdžiai. Šilti atsiliepimai įkvepia.

Duonos kepimo pamoka prasideda nuo pirmųjų žingsnių: kvietinių grūdų malimo, sijojimo, duonos raugo maišymo...

V. Reventienė patikina, kad norintieji jos raugo parsiveža ir namo. „Visko turime, kol kas tik savo grūdų neturime“, –  sako muziejininkė. Tačiau ji neatmeta, kad kada nors vėliau gal edukacijoms bus sėjami ir kviečiai: duoną kepti iš savo pačių be jokios chemijos užaugintų, senoviškai nuimtų javų būtų puiku. 

Unikali Dangaus šviesulių stebykla

Etnografinė sodyba ir Dangaus šviesulių stebykla – tarsi dvi obuolio pusės, puikiai derančios ir papildančios viena kitą. Dangaus šviesulių stebykla yra vieta kalbėti ir suprasti mūsų prigimtį, savo vietą Laike ir Erdvėje, duonos kasdieninės prasmę ir dangaus šviesulių ciklo užkoduotą žemdirbio gyvenimo ritmą, kalendorines šventes.

Atpažinti kodus padeda aistringas pasakotojas Jonas Vaiškūnas. Jis  – šios stebyklos sumanytojas ir tyrėjas, rekonstravęs senovės lietuvių Zodiaką, išleidęs knygą „Skaitant dangaus ženklus. Lietuviško Zodiako pėdsakais“ (2012). Muziejininko indėlis tyrinėjant ir puoselėjant etnoastronomijos žiniją, aiškinant etninę kultūrą, rengiant tradicines kalendorines šventes yra įvertintas nacionaline Jono Basanavičiaus premija (2022).

Senovinė dangaus šviesulių stebykla šalia sodybos įkurta 1996 m. Tai šventvietė, kurią sudaro ratas iš dešimties medinių šventyklos stulpų su kalendoriniais ženklais, akmeniniu Saulės-ugnies aukuru viduryje. Stulpai žymi šešias pasaulio šalis ir Saulės tekėjimo bei laidos azimutus svarbiausių kalendorinių švenčių dienomis.

Kulionyse švenčiama  Jorė

Kaip tik šiandien čia renkasi Jorės – pirmosios pavasario žalumos šventės – dalyviai. Ši šventė čia rengiama jau 27-ąjį kartą ir tęsis visą savaitgalį.

Šventė prasideda nuo talkos – pirmąja žaluma puošiami Vartai, Stebykla, Perkūno šventvietė. Kalviai, drožėjai demonstruoja savo amatus bei gaminius. Iškūrenama Perkūno pirtis, rengiamos senovinės apeigos ir žaidimai, naktiniai žygiai, kuriami laužai... Šventės kulminacija – protėvių vėlių pagerbimas, vaidilų ir romuvių įšventinimas.

Šiemet Jorė Kulionyse rengiama balandžio 29–30 d. (jau numatyta ir 28-osios šventės data – 2024 m. balandžio 27–28 d.). Pasak J. Vaiškūno, tai yra  ypatinga šventė.

Jorė, o ne Jurginės, nes šventė siejama senąja pasaulėžiūra, pirmąja žaluma, sprogstančiais pumpurais.

„Taip pat ją siejo su Perkūnu, nes saulutė aukštai, prasideda tas reiškinys, kurį fizikai vadina perkūnija. Protėviai siejo su dieviškos šviesos nusileidimu į žemę ir jos atgaivinimu, kai viskas pradeda augti“, – pasakoja J. Vaiškūnas ir patikina, kad žmogui lygiai taip pat svarbu atminti, jog jis turi savo šaknis.

Pasak jo, per Jorę yra pasikraunama gamtos galių, saulės energijos – visiems metams.

Per šventę ridenami margučiai – per Jorę jie vadinami joručiais. „Visa Velykų simbolika šventėje dalyvauja“, – pastebi muziejininkas ir paaiškina, kad dabartinės Velykos švenčiamos tik kelias dienas, o gamtos atgimimas prasideda maždaug mėnesiui praėjus nuo pavasario lygiadienio.

„Gamtiniai dalykai visada vėluoja mėnesiu. Danguje jau pavasaris, o pumpurai sprogs tik po mėnesio. Birželį astronominė vasara, o pirmuosius vaisius pamatysit maždaug liepos 25-ą“, – paaiškina J. Vaiškūnas. Tą reiškinį, gamtos užsilaikymą jis gražiai pavadina – gamtos nėštumu.

Sveiki sulaukę pirmosios žalumos!

Autorės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.