„Duonos kelias“ jungia praeitį ir dabartį

Urvikių kultūros centro direktorė Vita Černookienė „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad tokie mokymai – tarytum tiltas, jungiantis praeitį ir dabartį, į bendrystę suvedantis senelius ir anūkus, lietuvius ir kitų šalių žmones. Lietuviškos duonos kelią Urvikiuose yra praėję net svečiai iš Portugalijos.

2015 m. Urvikių kultūros centras pateikė paraišką Mažeikių r. savivaldybės Vietos veiklos grupei ir gavo finansavimą būsimai „Duonos kelio“ edukacijai. Projekto lėšomis 2016 m. rudenį buvo įsigyta duonos kepimo krosnis ir surengtas pirmasis užsiėmimas.

3 val. trunkantys mokymai ir supažindinimas su duonos keliu ant valgytojų stalo vyksta aplinkoje, panašioje į senovinės trobos vidų. Edukacijos vedėjai vilki tautiniais drabužiais. Galima susipažinti su įsigytais ir padovanotais su duonos kepimu susijusiais senoviniais indais, įrankiais. Edukacija prasideda sutiktuvėmis, griežia muzikantai.

Dalyviai patys formuoja duonos kepaliukus iš jau 12 val. kildintos tešlos su raugu. Pagal šimtametį savo mamos receptą tešlos paruošimu rūpinasi Vita Liaugaudienė. Tešla yra užpatentuota, sertifikuota. Urvikiuose kepama paprasta duona be jokių priedų, seniau dar vadinta ubagų, arba vargšų, duona. 

 „O kol duonelė kepa, kad nebūtų nuobodu laukti, pasiūlome pabandyti kulti spragilais, kviečiame šokti, eiti ratelius, žaisti senovinius žaidimus, atsakyti į viktorinos klausimus. Būtinai pavaišiname tradiciniais žemaitiškais valgiais – bulvėmis su lupenomis, kastiniu, sėmenine, silkėmis, žirnių koše su spirgučiais, senoviniu, ne tokiu išpūstu, kaip dabar įprasta, obuolių pyragu, kmynų arbata su medumi, varškės sūriu ir pan. Reikiamų patiekalams produktų gauname iš aplinkinių žmonių, ūkininkų. Pavaišinti svečią būtina. Juk nuo seno lietuviai garsėjo ir tebegarsėja vaišingumu“, – įsitikinusi Urvikių kultūros centro direktorė. Duona iškepa maždaug per 1,5–2 val. Ką edukacijos dalyviai išsikepa, tą ir į namus išsineša.

Pagrindinis „Duonos kelio“ tikslas, V. Černookienės teigimu, yra stengtis išsaugoti šimtametes tradicijas ir jas perduoti iš kartos į kartą. Šiandieniame pasaulyje kyla realus pavojus, kad dėl interneto platybių, dirbtinio intelekto gali nutikti priešingai – tradicijos bus užmirštos ir tarsi nebesvarbios. „Labai džiugu, kad per edukaciją vaikai, jaunimas mielai jungiasi į ratelius, dainuoja, tiesiog spinduliuoja gera nuotaika, užsidegimu. Dar smagiau, kuomet po kelerių metų sulaukiame grįžtančių dar kartą tų pačių, tik jau gerokai ūgtelėjusių mokinių. Matome nuoširdų, tikrą kartų dialogą. Gražu žiūrėti, pavyzdžiui, kaip 80 metų močiutė ir anūkas ima kulti spragilais“, – džiaugėsi ŪP pašnekovė.

„Duonos kelią“ yra išbandę ne tik lietuviai. Savo rankomis suformuotus ir iškeptus duonos kepaliukus iš Urvikių išsivežė grupė svečių net iš Portugalijos.

Programa „Duonos kelias“ leidžia pažinti kiekvieną duonos gamybos etapą, nuo grūdo pasėjimo iki aromatingos duonos ant stalo. Duonos kepimas – vienas iš seniausių žmonijos amatų.

Urvikių kultūros centro nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.