Dūstančios žuvys aplinkosaugininkų nedomino

Išduso žuvys

„Ūkininko patarėjui“ paskambinęs ukmergiškis, nenorėjęs viešai skelbti savo pavardės, pasakojo apie savo viešnagę Rokiškio r. Ten jis iš vietinių gyventojų sužinojo, kad kai kuriuose tvenkiniuose šią žiemą masiškai duso žuvys. „Žmonės pasakojo, kad iš vieno nedidelio ežero dūstančias žuvis jie maišais nešė beveik visą mėnesį. Prie ežero atvykdavo ir aplinkosaugininkai, kurie tikrino, kad žuvys nebūtų renkamos, tačiau gyventojai rasdavo būdų, kaip jų pasiimti“, – kalbėjo jaunas vyras, pats prižiūrintis nedidelį tvenkinį, kuriame žuvys šią žiemą sėkmingai išgyveno.

Apie tai, kad Rokiškio r. išdususių žuvų – nors vežimu vežk, byloja ir socialiniame tinkle paskelbtos vietos gyventojų nuotraukos. ŪP pakalbintas rokiškėnas Darius Baltakys teigė, kad valstybei priklausančio Petkūnų tvenkinio krante guli nesuskaičiuojama gausybė negyvų žuvų. „Gamta yra gamta, manau, kad susitvarkys pati, kaip ir kitur susitvarko. Bet kyla klausimai, kam kuriamos aplinkos apsaugos tarnybos? Ar rinkti baudas, ar ištikus nelaimei padėti gamtai? Juk mokame už gamtos apsaugą, mokame už taršą, žvejai moka už bilietus. Tad kyla mintis, gal pirmiausia reikia rūpintis tuo, ką turime ir padėti gamtai, kaip galime? Aš socialiniuose tinkluose matau, kad aplinkosaugininkai reklamuojasi, kaip tikrina žvejus, bet nematau, kaip padeda išgyventi žuvims. Suprantu, kad reikia ir žvejus tikrinti, bet gal reikėtų susidėlioti prioritetus – kur ir kada yra didesni pavojai gamtai ir kur didesnė žala. Tarkim, aplinkosauga investuoja į automobilių taršos tikrinimą, bet neturi lėšų išpjauti eketėms“, – žodžių į vatą nevyniojo D. Baltakys.

Apie jų rajone vandens telkiniuose išdususias žuvis girdėjo ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Rokiškio skyriaus pirmininkas Rytis Andriuškevičius. „Patikrintos informacijos neturiu, tačiau girdėjau, kad žuvys duso Kamajų seniūnijos tvenkiniuose, taip pat Kuosių tvenkiniuose. Draugijos ežeruose žuvys tikrai neduso, o valstybiniuose, kai nutirps ledas, gal išlįs kažkas, juk žiema buvo neeilinė“, – ŪP teigė R. Andriuškevičius.

Rūpi ar ne?

Retorinį klausimą, ką veikia Kupiškio aplinkosaugos pareigūnai, socialiniame tinkle iškėlė šio rajono gyventojas Marius Žigalovas, pasidalijęs vaizdais iš Kalkyno ežero pakrantės, kur matyti išdususios žuvys. „Ar neturėjo jie pjauti ekečių? Ar jie čia skirti tik tam, kad centimetrais matuotų pagautas žuvis?“ – teiravosi vyras. ŪP norėjo susisiekti su Aplinkos apsaugos departamente (AAD) dirbančia Kupiškio r. aplinkos apsaugos inspekcijos vadove Vita Stančikiene, tačiau viešai skelbiamų jos kontaktų rasti nepavyko, o AAD Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus patarėja Urtė Šimonytė pasiūlė klausimus pateikti raštu. „Atsakys kolegos, kas gali“, – tvirtino ji.

Panašios pozicijos laikėsi ir Kupiškio r. savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Justina Pujanauskienė, kuri taip pat atsakinga už aplinkosaugą. Ir ji telefonu atsakinėti į ŪP klausimus nepanoro, prašė juos pateikti raštu, nes toks esą yra administracijos direktoriaus nurodymas.

Paaiškės rezultatai

Panaši situacija dėl išdususių žuvų yra ir kai kuriuose Molėtų r. tvenkiniuose. Kaip ŪP aiškino Molėtų medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Albertas Venslovas, jų rajone esančiuose ežeruose žuvų dusimo atvejų nėra nustatyta, tačiau kai kuriuose tvenkiniuose, kur savininkai nepasirūpino prevencinėmis priemonėmis, žuvys gaišo. „Aš asmeniškai praradau plačiakakčius ir amūrus. Tikėjausi, kad žiema bus trumpa, kaip įprasta, o ji užsitęsė. Gaila žuvų“, – kalbėjo A. Venslovas.

UAB „Armolė“ žuvininkystės ūkio gamybos vadovas Osvaldas Kaminskas ŪP tikino, kad bendrovės vandens telkinius vis dar dengia ledas, tačiau juose prateka vanduo, veikia aeratoriai, todėl didelio nerimo jie nejaučia. „Vis dėlto tikrieji rezultatai paaiškės tik nutirpus ledui. Pernai žuvims peržiemoti nebuvo sudėtinga, o šiemet – kur kas sunkiau. Sniego buvo daug, ledas storas. Blogiausia situacija susidarė per atlydį – tuo metu labai sumažėjo deguonies“, – pasakojo O. Kaminskas.

Jis teigė, kad ūkyje deguonies kiekis vandenyje buvo stebimas nuolat, reguliariai matuojamas. Buvo pastebėta, kad po atodrėkio vanduo greitai patamsėjo, o deguonies koncentracija sumažėjo. Siekiant pagerinti sąlygas žuvims, telkiniuose buvo sudarytos galimybės vandeniui tekėti, taip pat buvo naudojami aeratoriai.

UAB „Armolė“ žuvininkystės ūkio gamybos vadovas ŪP sakė, kad mažoms žuvims reikia daugiau deguonies nei didesnėms, todėl jie nuolat stebėjo situaciją. „Deguonies kiekis vandenyje gali sumažėti per savaitę, tuomet ledas tampa neskaidrus. Tokios žiemos, kaip šiemetė, gali padaryti nuostolių žuvų augintojams vandens telkiniuose, kuriuose nėra natūralaus pratekėjimo. Žmonės nesitikėjo, kad sąlygos bus tokios sudėtingos“, – pažymėjo ŪP pašnekovas.

Kyla rizika

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 17 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Mariaus Žigalovo ir Juozo Petručionio vaizdo įrašai

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.