Kaunas +5,2 °C Debesuota
Šeštadienis, 7 Lap 2026
Kaunas +5,2 °C Debesuota
Šeštadienis, 7 Lap 2026




Dvaras, kuriame buvo pasirašytas Gotlando komunikatas

2025/12/18


Padidink tekstą

Valstybinės kultūros paveldo komisijos svetainėje, Lietuvai reikšmingo paveldo užsienyje duomenų bazėje, kuri nuolat pildoma, Švedijos Gotlando saloje pažymėti du Lietuvai reikšmingi objektai. Tačiau Gotlando saloje yra dar vienas, Lietuvai labai reikšmingas objektas. Tai Katamarsviko (Katthammarsvik) kaimelyje esanti Katamragardeno dvaro sodyba.

Trečias objektas

Lietuvai reikšmingo paveldo užsienyje duomenų bazėje yra įrašytas Gotlando saloje – Visbio mieste esantis Švedijoje gyvenusio lietuvių tapytojo Eugenijaus Mindaugo Budrio (1925–2007) dekoratyvinis pano Visbio sveikatos centre, taip pat šalia Visbio miesto esanti iškilaus kovotojo už Lietuvos laisvę, buvusio Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininko bei architekto Jono Pajaujo (1920–2000) sodyba Ljugarno kaimelyje.

Katamragardeno dvaro sodyba yra svarbi tuo, kad viename iš jos pastatų 1989 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos ir išeivijos atstovai pasirašė Gotlando komunikatą – politinį memorandumą, kuriame teigiama, kad „visų pasaulio lietuvių gyvybiškai svarbus tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“. Gotlando komunikatas klojo pamatus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 1990 m. kovo 11 dieną. Iki Kovo 11-osios buvo likę 7 mėnesiai ir 5 dienos.

Gotlandas – arčiausiai laisvės pasaulio

1989 m. liepos 30 d. į Gotlandą, Katamarsviko kaimelį, susirinko daugiau kaip šimtas tradicinės 36-osios Europos lituanistinių studijų savaitės dalyvių (dar vadinama ir Europos lietuvių studijų savaite). Kaip apie šiuos įvykius išsamiai pasakojama Kazimiero Motiekos prisiminimuose, vieni svarbiausių šios studijų savaitės organizatorių buvo tuo metu Gotlando saloje gyvenęs iškilus emigracijos veikėjas Jonas Pajaujis, dailininkas Eugenijus Mindaugas Budrys, medicinos mokslų daktaras iš Stokholmo Edvardas Varnauskas, Gintautas Būga ir kiti Švedijos lietuviai. Kaip knygoje teigia K. Motieka, Gotlande susirinkę įvairių organizacijų atstovai neplanavo priimti tokio dokumento – tačiau idėja kilo spontaniškai.

Katamarsviko kaimelio dvaras, kaip ir J. Pajaujo sodyba, yra rytinėje Gotlando salos pakrantėje, sodybas skiria mažiau kaip 20 km. Gotlandas buvo pasirinktas simboliškai – ši Švedijos sala Baltijos jūroje tuo metu okupuotai Lietuvai buvo arčiausiai laisvės pasaulio.

Pasirašytas svarbus memorandumas

Pirmą kartą skirtingų politinių jėgų Lietuvoje ir išeivijoje atstovai išreiškė paramą nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimui. Gotlando komunikatą pasirašė Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas Kazys Bobelis, Sąjūdžio Seimo tarybos narys ir Lietuvos mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos pirmininkas Antanas Buračas, Sąjūdžio Seimo tarybos narys ir Lietuvos kultūros fondo pirmininkas Česlovas Kudaba, Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, Pasaulio lietuvių bendruomenės viceprezidentė Irena Lukoševičienė, Sąjūdžio Seimo tarybos narys ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas Kazimieras Motieka, Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto Kultūros ir ideologijos skyrių vedėjas Justas Vincas Paleckis ir Lietuvos laisvės lygos pirmininkas Antanas Terleckas. Parašus ant šio dokumento padėjo tiek Sąjūdžio, tiek Laisvės lygos, tiek išeivijos, tiek Lietuvos komunistų partijos (LKP) atstovai.

Įdomu paminėti, kad į Gotlandą Vytautas Landsbergis su Č. Kudaba, J. Paleckiu ir kitais studijų savaitės dalyviais per Baltijos jūrą atplaukė jachta „Nerija“, K. Motieka su žmona į Katamarsviką atvyko automobiliu, neseniai iš tremties grįžęs A. Terleckas atskrido. Kita jachta „Ragana“ į Gotlandą atplaukė ir nemaža Jaunimo teatro aktorių grupė su koncertine programa. Sumanymas vykti į Europos lituanistinių studijų savaitę Gotlande kilo Lietuvos kultūros fondo valdybos pirmininkui Č. Kudabai, fondas buvo pagrindinis tos kelionės organizatorius.

Susirinkusieji posėdžiavo Katamragardeno dvaro sodybos klojime (buvusiame  dvaro ūkiniame pastate). Kaip savo prisiminimuose yra rašęs J. Paleckis, „lietuvių susirinkimas vyko apleistame, bet romantiško seno dvaro sodyboje. Paprastu restoraniuku buvo paverstas klojimas, kurio palėpėje, degant vienintelei lemputei, savaitę vyko paskaitos“.

Kaip knygoje „Kazimieras Motieka – advokatas ir Lietuvos byloje“ pasakoja K. Motieka, istorinis dokumentas neapsiėjo be kuriozų: „Mat dokumentą reikėjo atspausdinti, o spausdinimo mašinėlių amžiuje buvo galima tik pasvajoti apie lietuviškų rašmenų atspausdinimą Švedijos saloje. Parašyti atsisėdus su plunksna tekstą – tai vienas dalykas. Betgi reikia jį atspausdinti. Tada Gotlande mes niekur neradome nei lietuviškos spausdinimo mašinėlės, nei kokio kito prietaiso. Paskui radome seną švedų kalbos mašinėlę. Ir jeigu jūs kada skaitysite šitą tekstą, pamatysit, kad raidės buvo sutvarkytos taip, kad būtų galima suprasti, kad tai parašyta taisyklinga lietuvių kalba. Ir raidės tokios iškraipytos, ir „kabliukai“ virš raidžių sudėti“.

Šioje lituanistinių studijų savaitėje dalyvavo daugybė lietuvių ir išeivijos politikų, visuomenės veikėjų, Jaunimo teatro aktorių, Lietuvos kultūros atstovų. Iš viso dalyvavo 105 dalyviai iš Lietuvos, Vakarų Vokietijos, Švedijos, JAV, Kanados, Prancūzijos. Iš Lietuvos atvyko 24 dalyviai (pirmą kartą dalyvavo ir okupuotos Lietuvos atstovai).

Gotlando komunikatas pasirašytas po savaitės (1989 m. liepos 30–rugpjūčio 6 d.) svarstymų, kurių metu aptarta tuometinė Lietuvos politinė, ekonominė, ekologinė, socialinė padėtis ir atgimstančio krašto laisvės atgavimo būdai.

Netrukus po Lituanistinių studijų savaitės Gotlande, 1989 m. rugpjūčio 23 d. įvyko istorinis „Baltijos kelias“, kuris pasauliui pareiškė, kad Baltijos tautos nori gyventi laisvai ir nepriklausomai.

Atidengta atminimo lenta

Prie pagrindinio Kathamarsviko dvaro pastato 2015 m. rugpjūtį buvo atidengta Gotlando komunikatui skirta memorialinė lenta (lietuvių ir anglų kalbomis). Ceremonijoje dalyvavo tuometinė Lietuvos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Švedijos Riksdago pirmininkas Urbanas Ahlinas, Gotlando gubernatorė Cecilia Schelin Seidegård, istorinių įvykių Gotlando saloje dalyviai – Vytautas Landsbergis, Justas Vincas Paleckis. Visus dalyvius pasveikino renginio organizatoriai – Lietuvos Respublikos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas, Katthamragarden dvaro savininkas Jakobas Gustafssonas ir Lietuvos garbės konsulė Gotlande Dalia Andersson. Po kelerių metų atminimo lenta nuo dvaro pastato perkelta prie įvažiavimo į dvarą vartų. Matyt, naujiesiems dvaro šeimininkams, kurie čia rengia įvairius pobūvius, organizuoja šventes, ji pasirodė ne vietoje.

Katthammarsviko dvaras Lietuvai reikšmingas ir dėl čia pasirašyto Gotlando komunikato, ir dėl to, kad čia vyko 36-osios Europos lituanistinių studijų savaitės renginiai, darę didelį poveikį išeivijos kultūriniam ir Lietuvos gyvenimui. Šios savaitės kasmet Europoje buvo rengiamos nuo 1954 m. Pirmąkart surengtos Vokietijoje, prie Bodeno ežero. Idėja jas rengti kilo į Vakarus pasitraukusiems inteligentams. Pirmųjų savaičių organizatoriai buvo Antanas Maceina, Zenonas Ivinskis, Jonas Grinius, Alina Grinienė, Vincas Natkevičius, Kajetonas Čeginskis ir kiti.

Istorinis Gotlando dvaras

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gruodžio 16 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

 

Kultūros paveldo departamento atstovė ryšiams su visuomene Jūratė MIČIULIENĖ

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/11/07

Kooperacijos proveržis Lietuvoje. Darome ar laukiame?

Nors apie kooperacijos plėtrą Lietuvos žemės ūkyje kalbama ir diskutuojama ne vienus metus, realybėje spartesnio proveržio vis dar pasigendama. Kooperacijos idėja atrodo patraukli, tačiau ją įgyvendinti praktiškai nėra taip paprasta. Viena ...
2026/11/07

Mūsų emocijos – jų ginklas. Kaip dezinformacijos skleidėjai naudojasi baime ir pykčiu?

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Kiekvienas iš mūsų bent kartą yra patyręs tą staigų jausmą, kai iš baimės net kojos nutirpsta. Perbraukiame pirštu per išmaniojo telefono ekraną, akys užkliūva už rėk... Būtent šią trapią sekundę mes tampame pažeidžiamiausi. Kol esame įsitikinę, kad giname tiesą ir saugome savo artimuosius, kažkas kitas trina rankomis – manipuliacija suveikė nepriekaištingai. Kodėl šiuolaikiniame informa... Apie tai, kodėl dezinformacijos skleidėjai taikosi į mūsų baimę ir pyktį, ir kodėl šios dvi emocijos laikinai išjungia loginį mąstymą, kalbamės su sveikatos psichologe Gintare KUČIAUSKAITE, dirbančia Kauno psichikos sveikatos centre ...
2026/11/07

Kaip dirbtinis intelektas įveikia biurokratiją

Jungtinės Karalystės (JK) ūkininkas iš Stafordšyro sukūrė dirbtinio intelekto asistentą, kuris automatiškai užpildo jo paraišką subsidijoms gauti ir netgi aptinka klaidas: tai leido jam laiku pateikti paraišką ir...
2026/11/07

Panevėžio rajono bendruomenę subūrė žolynų paslaptys ir kūryba

Panevėžys (JP.lt). Panevėžio rajone, Barklainių I kaimo bendruomenės namuose, surengtas edukacinis vakaras „Ką žolynai šnabžda“ subūrė gyventojus pažinti augalus, ragauti žolelių arbatas ir kurti floristikos kompozicijas. Savo ž...
2026/11/07

Nuo galvijų iki alpakų: ŽŪDC pristato interaktyvų Lietuvos gyvulininkystės žemėlapį

Lietuvoje registruota daugiau kaip 629 tūkst. galvijų, beveik 126 tūkst. avių ir 647 alpakos. O kuriose savivaldybėse jų daugiausia, kokios veislės populiariausios ir kaip keičiasi gyvūnų skaičius? Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų...
2026/11/07

R. Ežerskienė. Finansinį saugumą lietuviams užtikrintų 2650 eurų atlyginimas

Kad jaustųsi finansiškai saugūs, Lietuvos gyventojai norėtų gauti apie 2650 eurų atlyginimą „į rankas“. Tai maždaug 1050 eurų, arba dviem trečdaliais, daugiau, nei vidutinis atlyginimas. Panašiai mąsto ir mūsų kaimynai &n...
2026/11/07

Kaip keisime briedžių medžioklės sezono terminus?

Aplinkos ministro įsakymo projekte „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ numatoma keisti briedžių medžioklės terminus – nustatyti, kad tiek patinus, tiek pateles ir jauniklius būtų ga...
2026/11/07

Panevėžio rajone nulūžusi ąžuolo šaka virsta paminklu V. Svirskiui

Panevėžys (JP.lt). Žinomas medžio drožėjas skulptorius Algirdas Varžinskas nusprendė atiduoti duoklę žymiam Lietuvos dievdirbiui, XIX amžiaus kryžių skaptuotojui ir knygnešiui Vincentui Svirskiui. Netoli Klevečkinės kaimo, šalia Sanž...