Lietuvai reikšmingo paveldo užsienyje duomenų bazėje yra įrašytas Gotlando saloje – Visbio mieste esantis Švedijoje gyvenusio lietuvių tapytojo Eugenijaus Mindaugo Budrio (1925–2007) dekoratyvinis pano Visbio sveikatos centre, taip pat šalia Visbio miesto esanti iškilaus kovotojo už Lietuvos laisvę, buvusio Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininko bei architekto Jono Pajaujo (1920–2000) sodyba Ljugarno kaimelyje.
Katamragardeno dvaro sodyba yra svarbi tuo, kad viename iš jos pastatų 1989 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos ir išeivijos atstovai pasirašė Gotlando komunikatą – politinį memorandumą, kuriame teigiama, kad „visų pasaulio lietuvių gyvybiškai svarbus tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“. Gotlando komunikatas klojo pamatus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 1990 m. kovo 11 dieną. Iki Kovo 11-osios buvo likę 7 mėnesiai ir 5 dienos.
1989 m. liepos 30 d. į Gotlandą, Katamarsviko kaimelį, susirinko daugiau kaip šimtas tradicinės 36-osios Europos lituanistinių studijų savaitės dalyvių (dar vadinama ir Europos lietuvių studijų savaite). Kaip apie šiuos įvykius išsamiai pasakojama Kazimiero Motiekos prisiminimuose, vieni svarbiausių šios studijų savaitės organizatorių buvo tuo metu Gotlando saloje gyvenęs iškilus emigracijos veikėjas Jonas Pajaujis, dailininkas Eugenijus Mindaugas Budrys, medicinos mokslų daktaras iš Stokholmo Edvardas Varnauskas, Gintautas Būga ir kiti Švedijos lietuviai. Kaip knygoje teigia K. Motieka, Gotlande susirinkę įvairių organizacijų atstovai neplanavo priimti tokio dokumento – tačiau idėja kilo spontaniškai.
Katamarsviko kaimelio dvaras, kaip ir J. Pajaujo sodyba, yra rytinėje Gotlando salos pakrantėje, sodybas skiria mažiau kaip 20 km. Gotlandas buvo pasirinktas simboliškai – ši Švedijos sala Baltijos jūroje tuo metu okupuotai Lietuvai buvo arčiausiai laisvės pasaulio.
Pirmą kartą skirtingų politinių jėgų Lietuvoje ir išeivijoje atstovai išreiškė paramą nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimui. Gotlando komunikatą pasirašė Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas Kazys Bobelis, Sąjūdžio Seimo tarybos narys ir Lietuvos mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos pirmininkas Antanas Buračas, Sąjūdžio Seimo tarybos narys ir Lietuvos kultūros fondo pirmininkas Česlovas Kudaba, Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, Pasaulio lietuvių bendruomenės viceprezidentė Irena Lukoševičienė, Sąjūdžio Seimo tarybos narys ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas Kazimieras Motieka, Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto Kultūros ir ideologijos skyrių vedėjas Justas Vincas Paleckis ir Lietuvos laisvės lygos pirmininkas Antanas Terleckas. Parašus ant šio dokumento padėjo tiek Sąjūdžio, tiek Laisvės lygos, tiek išeivijos, tiek Lietuvos komunistų partijos (LKP) atstovai.
Įdomu paminėti, kad į Gotlandą Vytautas Landsbergis su Č. Kudaba, J. Paleckiu ir kitais studijų savaitės dalyviais per Baltijos jūrą atplaukė jachta „Nerija“, K. Motieka su žmona į Katamarsviką atvyko automobiliu, neseniai iš tremties grįžęs A. Terleckas atskrido. Kita jachta „Ragana“ į Gotlandą atplaukė ir nemaža Jaunimo teatro aktorių grupė su koncertine programa. Sumanymas vykti į Europos lituanistinių studijų savaitę Gotlande kilo Lietuvos kultūros fondo valdybos pirmininkui Č. Kudabai, fondas buvo pagrindinis tos kelionės organizatorius.
Susirinkusieji posėdžiavo Katamragardeno dvaro sodybos klojime (buvusiame dvaro ūkiniame pastate). Kaip savo prisiminimuose yra rašęs J. Paleckis, „lietuvių susirinkimas vyko apleistame, bet romantiško seno dvaro sodyboje. Paprastu restoraniuku buvo paverstas klojimas, kurio palėpėje, degant vienintelei lemputei, savaitę vyko paskaitos“.
Kaip knygoje „Kazimieras Motieka – advokatas ir Lietuvos byloje“ pasakoja K. Motieka, istorinis dokumentas neapsiėjo be kuriozų: „Mat dokumentą reikėjo atspausdinti, o spausdinimo mašinėlių amžiuje buvo galima tik pasvajoti apie lietuviškų rašmenų atspausdinimą Švedijos saloje. Parašyti atsisėdus su plunksna tekstą – tai vienas dalykas. Betgi reikia jį atspausdinti. Tada Gotlande mes niekur neradome nei lietuviškos spausdinimo mašinėlės, nei kokio kito prietaiso. Paskui radome seną švedų kalbos mašinėlę. Ir jeigu jūs kada skaitysite šitą tekstą, pamatysit, kad raidės buvo sutvarkytos taip, kad būtų galima suprasti, kad tai parašyta taisyklinga lietuvių kalba. Ir raidės tokios iškraipytos, ir „kabliukai“ virš raidžių sudėti“.
Šioje lituanistinių studijų savaitėje dalyvavo daugybė lietuvių ir išeivijos politikų, visuomenės veikėjų, Jaunimo teatro aktorių, Lietuvos kultūros atstovų. Iš viso dalyvavo 105 dalyviai iš Lietuvos, Vakarų Vokietijos, Švedijos, JAV, Kanados, Prancūzijos. Iš Lietuvos atvyko 24 dalyviai (pirmą kartą dalyvavo ir okupuotos Lietuvos atstovai).
Gotlando komunikatas pasirašytas po savaitės (1989 m. liepos 30–rugpjūčio 6 d.) svarstymų, kurių metu aptarta tuometinė Lietuvos politinė, ekonominė, ekologinė, socialinė padėtis ir atgimstančio krašto laisvės atgavimo būdai.
Netrukus po Lituanistinių studijų savaitės Gotlande, 1989 m. rugpjūčio 23 d. įvyko istorinis „Baltijos kelias“, kuris pasauliui pareiškė, kad Baltijos tautos nori gyventi laisvai ir nepriklausomai.
Prie pagrindinio Kathamarsviko dvaro pastato 2015 m. rugpjūtį buvo atidengta Gotlando komunikatui skirta memorialinė lenta (lietuvių ir anglų kalbomis). Ceremonijoje dalyvavo tuometinė Lietuvos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Švedijos Riksdago pirmininkas Urbanas Ahlinas, Gotlando gubernatorė Cecilia Schelin Seidegård, istorinių įvykių Gotlando saloje dalyviai – Vytautas Landsbergis, Justas Vincas Paleckis. Visus dalyvius pasveikino renginio organizatoriai – Lietuvos Respublikos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas, Katthamragarden dvaro savininkas Jakobas Gustafssonas ir Lietuvos garbės konsulė Gotlande Dalia Andersson. Po kelerių metų atminimo lenta nuo dvaro pastato perkelta prie įvažiavimo į dvarą vartų. Matyt, naujiesiems dvaro šeimininkams, kurie čia rengia įvairius pobūvius, organizuoja šventes, ji pasirodė ne vietoje.
Katthammarsviko dvaras Lietuvai reikšmingas ir dėl čia pasirašyto Gotlando komunikato, ir dėl to, kad čia vyko 36-osios Europos lituanistinių studijų savaitės renginiai, darę didelį poveikį išeivijos kultūriniam ir Lietuvos gyvenimui. Šios savaitės kasmet Europoje buvo rengiamos nuo 1954 m. Pirmąkart surengtos Vokietijoje, prie Bodeno ežero. Idėja jas rengti kilo į Vakarus pasitraukusiems inteligentams. Pirmųjų savaičių organizatoriai buvo Antanas Maceina, Zenonas Ivinskis, Jonas Grinius, Alina Grinienė, Vincas Natkevičius, Kajetonas Čeginskis ir kiti.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gruodžio 16 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Kultūros paveldo departamento atstovė ryšiams su visuomene Jūratė MIČIULIENĖ
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.