Dviguba pilietybė: teisės ar pareigos?

Ne vienus metus Pasaulio lietuvių bendruomenės keliamas reikalavimas įteisinti dvigubą pilietybę, atrodo, greitai nebus įgyvendintas. Siūlymą papildyti Pilietybės įstatymą, kuris leistų kitose šalyse įsikūrusiems lietuviams išsaugoti ir Lietuvos pilietybę, teisės ekspertai vadina antikonstituciniu, o planams surengti referendumą, kad būtų pakeista Konstitucija, kaip yra ne kartą nurodęs Konstitucinis Teismas, priešinasi pati Pasaulio lietuvių bendruomenė, bijodama, kad gali pritrūkti šią idėją remiančiųjų balsų. Laikosi savo nuostatos Diskusijos dėl dvigubos pilietybės ir raginimai ją įteisinti skamba kone per kiekvieną pasaulio lietuvių susibūrimą, bet į priekį reikalai kol kas beveik nejuda. Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems kitos šalies pilietybę įgijusiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo, ir jų palikuoniams, tačiau negali būti suteikiama tiems, kurie kitos šalies pilietybę įgijo emigravę nepriklausomybės metais. Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad, pagal Konstitucijos 12 straipsnį, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Pakeisti šią nuostatą galima tik referendumu. Tačiau Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovė Dalia Henke vis viena laikosi nuostatos, kad dvigubos pilietybės įteisinimas įmanomas ir be Konstitucijos keitimo, pataisius tik Pilietybės įstatymą. Jame, pasak išeivės, pakaktų įrašyti dar vieną išimtį, leidžiančią pilietybę išlaikyti ir Lietuvą palikusiesiems po nepriklausomybės atkūrimo. Konstitucinis Teismas suklydo? Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės manymu, taip pataisius Pilietybės įstatymą, nereikėtų nei referendumo, nei keisti Konstitucijos. „Mes akcentuojame tik atskirus atvejus ir pilietybės išsaugojimą. Kita vertus, gal reikėtų dar kartą paklausti KT nuomonės, gal pasikeitė jo traktuotė?“ – sakė D. Henke. Jos nuomone, aiškinant konstitucines nuostatas dėl dvigubos pilietybės, galėjo būti padaryta klaidų, todėl Pasaulio lietuvių bendruomenė nėra tikra, kad šiuo atveju būtinai reikia keisti Konstituciją. „Dabar situacija visai kitokia, negu buvo priimant Konstituciją – milijonas lietuvių yra išvykę iš šalies. Manau, viskas priklauso nuo politinės valios“, – neabejoja D. Henke. Projektas svarstytas tik Seimo komisijoje Seimas yra pradėjęs svarstyti Liberalų sąjūdžio inicijuotą siūlymą kartu su 2016 m. Seimo rinkimais šį rudenį surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Praėjusių metų gruodį Seimo Konstitucijos komisijos posėdyje buvo pritarta grupės parlamentarų pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektui. Komisija tąkart pasiūlė privalomuoju referendumu Konstitucijoje įtvirtinti tokią formuluotę: „Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybę įgiję gimdami, konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiais. Kiti asmenys Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais gali būti kartu tik atskirais konstitucinio įstatymo nustatytais atvejais.“ Seimo Konstitucijos komisija taip pat nusprendė, kad siūlomiems nuostatams pagrįsti reikėtų parengti nurodomo konstitucinio įstatymo projektą ir dėl to kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Jis buvo parengtas, tačiau viešumoje nepasirodė, todėl visuomenėje jokio atgarsio iš esmės nesulaukė – į platesnius vandenis, gilesnius svarstymus taip ir neišplaukė. Užmojus teko pristabdyti Gegužės pabaigoje Vilniuje posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, būgštaudama, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės gali žlugti, nusprendė prašyti Seimo kartu su Seimo rinkimais 2016 m. spalio mėn. nerengti privalomo referendumo. Nepavykus tokiu būdu išspręsti šio klausimo, viskas tikriausiai nusikeltų ilgiems metams. Išeivijos atstovai taip pat paprašė pakeisti Referendumo įstatymo nuostatas, kad jame būtų sumažintas būtinas rinkėjų ir pritariančiųjų siūlomai nuostatai skaičius, ir ieškoti teisinio reglamentavimo būdų, jog Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų palikuonys, įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę gimdami, ją išsaugotų. Iš pradžių į reikalavimų sušvelninimą referendumui dėl dvigubos pilietybės Seimas ir Vyriausybė reagavo palankiai ir netgi pasiūlė projektą – supaprastinti sąlygas surengti privalomąjį referendumą dėl dvigubos pilietybės platesnio įteisinimo ir nustatyti, kad sprendimas dėl Konstitucijos 12 str. pakeitimo būtų laikomas priimtu, jeigu tam pritarė 2/3 piliečių, dalyvavusių referendume. Tačiau tokius užmojus netrukus pristabdė Seimo Teisės departamentas ir konstitucinės teisės žinovai. Pasak jų, taip pakeitus Referendumo įstatymą, būtų pažeisti Konstitucijos vientisumo ir darnos, teisinės valstybės ir atsakingo valdymo konstituciniai principai. Seimas pritarė tokiai Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, už ją balsavo 69 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 6 parlamentarai. Situacija atsidūrė aklavietėje. Rankų nuleisti nesirengia Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkė Birutė Vėsaitė sako, kad įteisinant dvigubą pilietybę parlamentarams pritrūko valios. Pasak jos, pasklidus rimtoms abejonėms, ar referendumas dėl dvigubos pilietybės įvyktų, o jei ir įvyktų, ar pakaktų rinkėjų balsų, Seimo narių ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų entuziazmas skelbti referendumą gerokai aptirpo. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė užsiminė, kad toks referendumas tikriausiai nusikels iki Prezidento rinkimų. „Esame įregistravę Referendumo įstatymo pataisą, kuri leistų šiek tiek žemiau nuleisti rinkėjų skaičiaus kartelę. Surinkau reikalingus 47 parlamentarų parašus, kad ši pataisa būtų svarstoma. Tačiau iki šiol ji net nebuvo pateikta Seimui, nes sulaukėme neigiamų atsiliepimų“, – primena Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkė. Tačiau B. Vėsaitė teigė rankų nenuleidžianti ir rengianti dar vieną Pilietybės įstatymo projektą, kuris gal vis dėlto leistų ir po nepriklausomybės atgavimo išvykusiems į kitas šalis lietuviams turėti dvigubą pilietybę referendumu nepakeitus Konstitucijos. „Tegul man konstitucinės teisės žinovai įrodo, kad aš neteisi“, – savo pasiryžimą gina parlamentarė. Dažniausiai prisimenamos tik teisės Kodėl mūsų išeiviai taip atkakliai siekia, kad būtų įteisinta dviguba pilietybė? Į užsienį išvykę ir kitos valstybės piliečiais tapę lietuviai praranda Lietuvos pilietybę. Ją praradus, pradedami taikyti įvairūs apribojimai, pavyzdžiui, tokie asmenys negali įsigyti žemės ar miškų Lietuvoje. Be to, teigiama, kad praradus pilietybę sunkiau palaikyti ryšį su Lietuva. Skeptiškai dvigubą pilietybę vertinantys asmenys dažniausiai į tai atsako kontrargumentu: lietuviai gali išlaikyti ryšį su tėvyne ir nepriimdami kitos pilietybės arba nebūdami Lietuvos piliečiais. Daugelis Vakarų valstybių nereikalauja įgyti jų pilietybės, jei asmuo turi teisę nuolat joje gyventi. Todėl išvykus gyventi į užsienį nebūtina atsisakyti Lietuvos pilietybės ir priimti naujos. Net jei asmuo nusprendžia atsisakyti Lietuvos pilietybės, ją gali susigrąžinti vėliau, jei grįžta gyventi į tėvynę ir nebeturi užsienio šalies pilietybės. Filosofas prof. Vytautas Radž­vilas nusiteikęs dar griežčiau. „Svarstant pilietybės klausimą iš tiesų nuolat minimos teisės, tačiau beveik niekada neprisimenamos pareigos. Turintis tik teises ir neturintis pareigų pilietis, griežtai šnekant, yra nebe savo valstybės pilietis. Jis paprasčiausiai yra tam tikros teritorijos gyventojas, kuris, būdamas laikinai apsistojęs toje teritorijoje, iš tiesų gali naudotis tam tikromis ekonominėmis, socia­linėmis ir kultūrinėmis teisėmis.“ Kito kelio kaip referendumas nėra Vytautas SINKEVIČIUS
Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Tris kartus Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pirmajame Konstitucijos skirsnyje esantis 12 straipsnis dėl dvigubos pilietybės gali būti keičiamas tik referendumu. Visi mėginimai ir projektai sumažinti rinkėjų dalyvavimo ir balsavimo „už“ kartelę, įteisinti tai įstatymu būtų pripažinti prieštaraujantys Konstitucijai. Kitaip tariant, realijos yra tokios: norint išplėsti dvigubos pilietybės įgijimo galimybes, reikia keisti 12 Konstitucijos straipsnį, ir tik referendumu. Jis bus įvykęs, jei balsuoti ateis pusė sąrašuose įrašytų rinkėjų, o tikslas pasiektas, jei už siūlomą pataisą balsuos daugiau kaip pusė tų atėjusiųjų į referendumą. Jei žmonėms tai iš tiesų atrodys gyvybinis reikalas, jie tikrai, kaip yra buvę mūsų valstybės istorijoje, ateis į referendumą ir balsuos „už“. Dabar aš matau tik politinių partijų norą pritraukti į rinkimus kuo daugiau jas palaikančių rinkėjų. Atseit balsuokite už mus, o mes sudarysime galimybę įteisinti dvigubą pilietybę. Tai pigus populizmas ir daugiau nieko. Norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką. Ar matėte nors vieną Konstitucijos 12 str. keitimo projektą? Ar kas nors jį oficialiai paskelbė, dėl jo diskutavo, ar politikai rengė kokius nors debatus? Man regis, politikams tas klausimas visai neįdomus. Nematau nė vieno žingsnio, kad tautai būtų paaiškinta, kodėl to reikia ir kaip tai galima padaryti. Pasaulio lietuvių bendruomenė vis tikina, kad galima viską išspręsti ir nekeičiant Konstitucijos. Tačiau ne užsienyje, o čia gyvenantys žmonės kuria Lietuvą, jos įstatymus. Paklauskite tų dvigubos pilietybės entuziastų, kokią pilietybę, iškilus rimtesnei politinei situacijai, jie rinktųsi – Jungtinių Amerikos Valstijų ar Lietuvos? Žinoma, kad Jungtinių Valstijų. Ar daug kas žino, kokią priesaiką jie duoda: aš atsisakau ištikimybės ryšių su bet kokia valstybe... Ir pasirašo. Nejaugi tas parašas neturi jokios reikšmės? Suprantu, kad yra interesų grupės, tie žmonės nori turėti bevizį režimą, leidžiantį patogiau keliauti po visą Europą, įsigyti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir nuolat gyvenantys Lietuvoje, nekilnojamąjį turtą, tvarkyti kitokius asmeninius reikalus. Klausimų yra ir daugiau, pavyzdžiui, ar tie dvigubą pilietybę įgiję žmonės tarnaus Lietuvos kariuomenėje, ar ne? Ar gyvenantiesiems Sirijoje, Rusijoje taip pat lengvai leisime turėti ir Lietuvos pilietybę? Turėdami Lietuvos ir tuo pat metu kitos šalies pilietybę, tie žmonės galės tapti ne tik Seimo nariais, bet ir prezidentu. Toks atvejis jau buvo Moldovoje ir Europos žmogaus teisių teismas pripažino: jei žmogus turi tos šalies pilietybę, jis gali užimti net patį aukščiausią postą. Ne viskas yra taip paprasta, kaip bando tikinti Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai. Kartą paklausiau buvusios šios bendruomenės vadovės: jei koks nors JAV įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, ar jūs eitumėte su juo į kongresą ir sakytumėte – nepaisykite to, mums tas įstatymas labai reikalingas. Ne, sakė bendruomenės atstovė, aš negalėčiau to siūlyti. O Lietuvoje galima? Tikrai ne – visi Lietuvos piliečiai, kad ir kur jie gyventų, turi paklusti Konstitucinio Teismo pateiktai sampratai ir negali savaip aiškinti pagrindinio šalies įstatymo. Stasys JOKŪBAITIS Algimanto SNARSKIO piešinys