Dyzelino akcizo grąžinimas: kas sumokės didžiausią kainą?

Iškėlė klausimą

LR Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys Kęstutis Mažeika iškėlė klausimą, kokią prasmę įžvelgia mūsų Vyriausybė, nepratęsdama dyzelinio kuro akcizo lengvatos. Pasak parlamentaro, šią savaitę baigia galioti dyzelinio kuro akcizo lengvata, o nepalaikius jos pratęsimo laukia liūdni dalykai. „Karinis konfliktas Hormuzo sąsiauryje nesisprendžia. Lyginant dabartinę degalų kainą su ta, kuri buvo iki konflikto, ji yra beveik dvigubai didesnė. Ir tai – didelis iššūkis. Juolab kad artėja derliaus nuėmimas, matome laukuose išplaukusius javus, žieminiai miežiai už kelių savaičių bus kuliami, žemdirbių laukia žemės dirbimo ir kt. darbai. Esama degalų ir grūdų supirkimo kaina ūkininkams nekompensuoja sąnaudų. Galimai derlius bus neblogas, tačiau jis sąnaudų neatpirks. Dyzelinio kuro akcizo lengvatos pratęsimas būtų didelė pagalba „nukraujavusiam“ žemės ūkiui“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė K. Mažeika. Jis pridūrė, kad kaimyninėje Lenkijoje 1 l dyzelino kainuoja apie 1,51 Eur ir ši šalis nuo liepos 1 d. planuoja pratęsti akcizo lengvatą. Vokietija taip pat tiesia pagalbos ranką žemės ūkiui, miškininkystei, pramonei bei taiko lengvatines priemones ne tik degalams, bet ir elektrai. „Šios šalys mums yra pavyzdys, tačiau pavyzdžiais nesinaudojame. Turėsime skaudžias pasekmes: mokesčių mokėtojų pinigų bus mažiau surinkta į biudžetą, nes automobilių eilės nusidrieks Lenkijos degalinėse. Sunkvežimiai tik pravažiuoja per Lietuvą, jie paliks tik taršą, o už tai mums reikės atsiskaityti Europos Komisijai (EK). Konkurencinės sąlygos tarp Lietuvos ir Lenkijos ūkininkų didės, mūsų šalies ūkininkai yra nuskriaustieji. Tai kokia yra viso to prasmė ir kam tą kilpą žemdirbiams veržti, kai aplinkinės šalys tiesia pagalbos ranką?“ – stebisi KRK narys. Į šį parlamentaro klausimą Vyriausybės valandoje Seime finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas atsakė lakoniškai: „Yra rekomendacijos ir įvertinimai profesionalų, kad priemonės, jei jos nukreiptos kažkam padėti, turėtų būti nukreiptos į kažką konkrečiai. Ūkininkams šiuo metu yra tikslinė priemonė – paskolos apyvartinėms lėšoms, jos padeda kovoti su pabrangusio kuro pasekmėmis.“

Virtinė problemų

Pasak Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) vadovo Petro Puskunigio, finansų ministro pasiūlymas ūkininkams su dėl pabrangusio kuro kilusiomis pasekmėmis kovoti pasiimant paskolas yra tas pat, kaip pasiūlyti jiems pasiimti virvę. „Liūdna... Šitaip pasakyti galima tik visiškai neprotaujant. Juk šiandien žemdirbiui ir taip nėra iš ko gyventi. O jam pasiūlo paimti paskolą... Juk nėra perspektyvų, kad pienas, grūdai, mėsa pabrangs. Man sunku apie tai kalbėti ir situaciją komentuoti. Yra labai blogai, kad niekas ūkininkų negirdi, nemato“, – apgailestavo P. Puskunigis. Jis teigė, kad šiuo metu blogiausia situacija yra vienašakiams ūkiams, daugiašakiai dar šiek tiek balansuoja ant išgyvenimo ribos. Bendrovės vadovas stebėjosi, kodėl mūsų valstybė gamybininkus engia, o veltėdžius skatina. „Kodėl mūsų šalyje tokia politika? Į darbą niekas nenori eiti. O tiems, kurie stengiasi gaminti, dar „duoda per galvas“. Mūsų šalis nutolo nuo ekonomikos, gamybos. Iš kur lietuviai bėdos atveju ims maistą? Ūkiai traukiasi, ypač tie, kurie užsiima vien tik grūdų gamyba. Situacija – nepavydėtina“, – ŪP sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas P. Puskunigis.

Panevėžio r. įsikūrusios ŽŪB „Berčiūnai“ vadovė Kristina Puronaitė taip pat neslėpė nusivylimo esama politika. „Mes nelabai jutome dyzelinio kuro akcizo lengvatos, nes kainos sumažėjimas nebuvo ženklus. Tai toks vertinimas. Problemų žemės ūkyje yra labai daug, dyzelino akcizo lengvatos nepratęsimas – viena jų. Žemės ūkio produkcijos, jos gamybos kainos yra žemumose, neturime biometano gamybai atitinkamų programų, atitinkamo finansavimo ir kt. O paskolos apyvartinėms lėšoms yra nepasiekiamos“, – problemas redakcijai vardijo K. Puronaitė.

Praranda konkurencingumą

UAB „Saurida“ naftos produktų prekybos vadovas Aleksėjus Papulovas ŪP sakė, kad nuo birželio 15 d. grįžtantis standartinis akcizas dyzelino kainą pakels maždaug 6 ct/l. Tikėtina, kad fizinės pardavimų apimtys litrais trumpuoju laikotarpiu susitrauks apie 5–8 proc. Vis dėlto šiuo metu jau vasara – jaučiamas natūralus sezoninis apyvartos padidėjimas, todėl šis nuosmukis turėtų būti trumpalaikis. Pasak A. Papulovo, vartotojas visada reaguoja į kainų skirtumą. Didieji vežėjai, turintys tūkstantines bakų talpas, maršrutus perrikiuos taip, kad degalus piltųsi ten, kur pigiau – pirmiausia Lenkijoje. Pasienio gyventojams tai taps dar vienu papildomu argumentu savaitgalio pirkinius planuoti už sienos. Lietuva šiems srautams tiesiog taps tranzito koridoriumi. Lietuvos degalinių tinklai praranda konkurencingumą dėl vietinės mokesčių politikos. Degalų kaina pas mus apkrauta papildomomis CO2 ir saugumo dedamosiomis, kokių nėra kaimyninėse rinkose. Rezultatas paradoksalus: transporto srautai ir tarša lieka Lietuvoje, o milijoninės akcizų bei PVM įplaukos išvažiuoja į Lenkijos biudžetą.

Redakcijos, UAB „Saurida“ ir freepik.com nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.