Džiovintos gėrybės žiemai – sveikiau ir patogiau

Maisto džiovinimas – seniausias žmonių sugalvotas būdas kaupti maisto atsargų. Tik dabar jis labai modernizuotas, pritaikytas šiuolaikiniam gyvenimo būdui ir ritmui. Jei mamos ir močiutės obuolius, kriaušes, prieskonines žoleles ir grybus džiovindavo ant krosnies, pečiaus, vėliau radiatoriaus ar orkaitėje, tai dabar specialiose džiovyklėse, pasak ketverius metus vieną tokių naudojančios Astos Ciparienės, galima džiovinti visas daržo ir sodo gėrybes. Be to, nebūtinai jas pjaustyti – pastaruoju metu ypač populiarios, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų mėgstamos vaisinės pastilės.

Namuose džiovinti daržo ir sodo gėrybes tapo populiaru ne taip seniai. Kiek laiko Jūs džiovinate daržoves ir gaminate pastiles?

Prieš maždaug ketverius metus net džiovyklės neturėjau. Kartais natūraliai padžiovindavau liepos žiedų ar krapų, petražolių. Kai internete atradau pastiles – atsirado ir džiovyklė. Tuo metu Lietuvoje vaisines pastiles nedaug kas gamino, bent aš nebuvau atradus. Todėl mokiausi iš internete užsienio kalba rastos informacijos. Beveik tuo pačiu metu pradėjau gaminti ir daržovių duoneles. O jau vėliau atsirado daržovių mišiniai sriuboms, žaliųjų daigintų ir džiovintų grikių gaminiai, įvairiausių žolelių arbatos, prieskoniai.

Jūsų manymu, ar džiovinimas galėtų būti alternatyva kitiems konservavimo būdams? Kuo jis pranašesnis? O gal turi ir trūkumų?

Džiovinimas – vienas iš sveikiausių konservavimo būdų. Džiovinant vaisius ir daržoves išsaugoma daugybė vitaminų ir mikroelementų, džiovinti jie lengvi, neužima daug vietos. Nereikia grūsti į šaldiklį, kai jame ir taip visko daug, nereikia cukraus, druskos ir kitų priedų, priešingai nei marinuojant. Džiovinti vaisiai ir daržovės išsaugo kvapą ir spalvą.

Turbūt vienintelis trūkumas – džiovintus vaisius ir daržoves mėgsta maistinės kandys, todėl reikia pasirūpinti apsauga nuo jų.

Kai kurie žmonės dvejoja, ar verta džiovinti, nes mano, kad džiovyklės sunaudoja daug elektros energijos.

Galiu nuraminti, modernūs prietaisai yra ekonomiški, naudoja ne taip ir daug elektros. Žinoma, jei ruošiatės džiovinti elektrinėje orkaitėje ir tai daryti dažnai, tai elektros sąnaudos iš tiesų bus nemažos.

Kokias daržoves ir vaisius, uogas dažniausiai naudojate? Gal yra daržovių, kurių geriau nedžiovinti?

Morkos, pomidorai, burokėliai, kopūstai, cukinijos, baklažanai, paprikos, bulvės, česnakai, svogūnai, salierai... Visos daržovės turbūt džiovinamos. Vaisių, uogų džiovinu nedaug, daugiausia jie džiūsta pastilėse. Tik po nedaug, pakramtymui – bananų, arbūzų, kivių, braškių, mangų.

Gal daržovės džiovinamos kitaip nei vaisiai, uogos?

Ir daržovės, ir vaisiai džiovinami 45–55 °C temperatūroje. Prieš tai reikia nuplauti, nusausinti, supjaustyti reikiamo dydžio gabalėliais. Jei džiovintas morkas planuoju naudoti sriuboms, pjaustau smulkiau, troškiniams – stambiau. Stengiuosi, kad gabalėlių storis neviršytų 0,5 cm.

Uogoms reikalinga aukštesnė temperatūra – iki 70 °C. Vaistingieji augalai džiovinami 35–40 °C temperatūroje, šaknims reikia 50–60 °C, lapams ir žiedams – 35–40 °C. Jei džiovinami eterinius aliejus kaupiantys augalai, vertėtų palaikyti 30 °C temperatūrą.

Kaip teisingai džiovinimui paruošti sodo ir daržo gėrybes?

Jokiu būdu negalima džiovinti nekokybiškų vaisių, daržovių ar uogų. O visa kita – nieko ypatinga: valome, plauname, smulkiname ir džioviname. Pjaustyti reikėtų kiek įmanoma tokio pat dydžio gabalėliais, kad vienodai džiūtų.

Kai kurių uogų, pavyzdžiui, žemuogių ir aviečių nerekomenduojama plauti, nes gavusios vandens, šios uogos tampa vandeningos, patyžta.

Siekiant geresnio estetinio vaizdo, bulvių gabalėlius galima keletui minučių panardinti į verdantį vandenį. Prieš džiovindami uogas ir kaulavaisius, apvytinkite juos. Slyvų puseles galima „išversti“ minkštimu į viršų – greičiau išdžius.

Kaip džiovinate daržovės? Geriau džiovinti sutrintas ar supjaustytas?

Daržoves trinu tik tada, kai gaminu daržovines duoneles, bet ir tai geriau smulkiai tarkuoti. Džiovinti galima visaip paruoštas daržoves, todėl pirmiausia patartina atsižvelgti į tai, kaip jas vėliau naudosite.

Pavyzdžiui, sriuboms skirtas morkas tarkuoju vadinamąją burokinę tarką, o tas, kurias vėliau naudoju troškiniams, supjaustau stambesniais gabalėliais. Jos yra vienos kiečiausių daržovių, todėl stengiuosi, kad gabalėlių storis neviršytų 0,4–0,5 cm. Man patinka džiovintos morkos – labai patogu, kai dėl saujelės nereikia skusti, tarkuoti... Mėgstu patiekalus pagardinti ir savais prieskoninių žolelių bei daržovių mišiniais.

Visada patogu daryti tiek tarkuotų, tiek pjaustytų daržovių mišinius. Jie puikiai tiks ir sriuboms, ir troškiniams.

Iš kai kurių daržovių, pavyzdžiui, morkų, svogūnų, česnakų, pomidorų, ir prieskoninių žolelių galima gaminti pagardų, tik reikia labiau susmulkinti. Tokiais mišiniais sėkmingai pagerinsite ir padažo skonį.

Kaip džiovinate sodo gėrybes? Kokių klaidų patartumėte vengti?

Uogas (išskyrus avietes, žemuoges) pirmiausiai būtina nuplauti, nusausinti, o tada jau galima džiovinti. Vyšnios tinkamos džiovinti ir su kauliukais, ir be jų. Slyvų puseles, kaip jau minėjau, galima „išversti“ minkštimu į viršų. Obuolius, kriaušes – pjaustykite vienodo storio gabalėliais, išpjaukite sėkladėžes. Nepatariu nulupti žievelės, nes joje gausu naudingų medžiagų ir vitaminų.

Svarbiausia gerai išdžiovinti, kad neliktų neišdžiūvusių gabalėlių. Ir nepamirškite, kad kuo vaisiai ir uogos vandeningesni, tuo ilgiau džiūsta. Išėmę iš džiovyklės neskubėkite jų dėti į saugojimui skirtus indus. Prieš tai būtina jas atvėsinti iki kambario temperatūros. Po to sandariai uždarykite ir laikykite tamsioje, vėsioje, sausoje vietoje.

Į vaisines pastiles dažnai dedami kepti obuoliai? Kodėl? Ar tinka paprastai orkaitėje iškepti obuoliai?

Dėl pektino. Šis natūralus augalinės kilmės tirštiklis neleidžia pastilėms trūkinėti, jos būna lanksčios, tekstūra tampa geresnė. Obuolius išties geriausia kepti orkaitėje, bet iš bėdos tinka ir kepti mikrobangų krosnelėje.

Ar yra terminas, per kurį reikėtų suvartoti džiovintas daržoves ir vaisių, uogų pastiles?

Pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jos būtų saugomos kuo vėsesnėje patalpoje, negautų tiesioginių saulės spindulių ir drėgmės. Išdžiovintas gėrybes, tiek pastiles geriausia laikyti sandariuose induose, idealu – vakuuminiuose, arba paprasčiausiai stiklainiuose su vakuuminiais dangteliais.

Plastikinių maišelių su „užtrauktuku“ nenaudoju, nes jie nėra pakankamai sandarūs, be to, tai – plastikas... Jeigu neturite vakuuminių indų ar dangtelių, džiovintas daržoves ir pastiles geriau laikykite stiklainiuose su užsukamais dangteliais. Taip „nepagaus“ drėgmės ir bus garantuotai apsaugoti nuo maistinių kandžių.

Džiovintas sodo ir daržo gėrybes geriausia sunaudoti iki kito sezono, bet pastebėjau, kad dažnai susivalgo gerokai greičiau. Vaisių ir uogų pastiles itin mėgsta vaikai. Jie jas valgo vietoje saldainių, todėl vargu ar užtenka iki kitų metų derliaus! Ir aš pati mėgstu pakramsnoti gabalėliais supjaustytus ir sudžiovintus bananus, mangus, arbūzus.

Paprasčiausia vartoti pastiles – jas tiesiog valgyti. Bet gal yra ir įvairesnių jų pritaiko būdų?

Galima naudoti gėrimui pasigaminti ar paskaninti žolelių arbatas. Jos lengvai ištirpsta vandenyje ir suteikia vaisių prieskonio. Dar galima naudoti vietoj uogienės prie varškės sūrio.

Kai kurių uogų sezonas jau beveik baigėsi, bet sodai dar pilni obuolių, slyvų, rudeniop prinoks ir svarainių. Iš šių vaisių A. Ciparienė rekomenduoja pasigaminti ne tik skanių, bet ir sveikatai naudingų pastilių.

1. Receptas: 275 g keptų obuolių, 90 g svarainių sulčių

2. Receptas: 200 g keptų obuolių, 200 g slyvų

Supjaustykite kietesnius vaisius mažesniais gabalėliais. Recepte įvardytus ingredientus sudėkite į trintuvą ir trinkite, kol gausite vientisą masę. Kad ji būtų skystoka, „bėganti“, įpilkite truputį vandens. Ją paskirstykite ant lengvai augaliniu aliejumi pateptų skystiems produktams skirtų padėklų. Jeigu jų neturite, patieskite kepimo popieriaus. Džiovinkite apie 45 °C temperatūroje, kol nelips prie pagrindo.

Astos CIPARIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.