Ukrainos vynininkystėje vyksta permainos

Pasaulyje per metus išgeriama 21,5 milijardo litrų vyno. Pernai jo vartojimas sumažėjo maždaug milijardu litrų. Visame pasaulyje yra šio produkto perprodukcija, o beveik bet kurioje vietoje galima aptikti vynų iš pačių egzotiškiausių šalių.

Ukrainos vyno gamintojas „Biologist Winery“ vadovas Igoris Petrenko interviu agroportal.ua sakė, jog visos šalies vyndarių produkcija siekia apie milijoną litrų, tad tokios apimtys neturi įtakos bendram vyno suvartojimui pasaulyje. Tačiau įdomiausia, jog Lietuvoje galima aptikti šios įmonės produkcijos, be to, su kompanija turime ir kitų sąsajų.

Ukrainoje priimti vyndarystę reglamentuojantys teisės aktai nėra vienintelis transformacijos veiksnys. Dėl klimato kaitos vyndarystė Ukrainoje pamažu persikelia iš pietų į šiaurę. Jei anksčiau centru buvo laikomas Odesos regionas, tai dabar vis daugiau dėmesio skiriama Užkarpatės, Podilijos ir Kijevo regionams.

Sąsajos su Lietuva

„Biologist Winery“ yra viena iš tų, kurios jau imasi veiksmų. Birželį komanda Kijevo srityje pasodino naujus „Rieslingo" veislės vynuogynus. Vyno daryklos gamybos apimtys nuolat auga – per pastaruosius metus jos padidėjo nuo 35 000 iki 55 000 butelių. Įdomu, jog šis gamintojas turi šiokių tokių sąsajų su Lietuva.

Dar 2022-ųjų rudenį „Vyno klubas“ rašė: „Džiaugiamės galėdami šį rudenį priimti svečiuose „Biologist“ vyndarį Andrey'jų Komissarov'ą. Lietuvos someljė čempionate jis buvo vienas iš užduoties, susijusios su Ukrainos vynų ir ukrainietiškų patiekalų derinimu, teisėjų, taip pat sudalyvavo Someljė mokyklos diplomų įteikimo renginyje bei pravedė „Biologist“ vynų mokymus žingeidžiam „Vyno klubo“ kolektyvui. O šių metų „Lūžio taško“ konferencijos dalyviai turės galimybę susipažinti su šiuo puikiu vyndariu bei paragauti ekologinės vynininkystės būdu gaminamų vynų iš Odesos ir Kijevo regionų“.

Nebijo eksperimentuoti

„Nedideliame 14 ha ūkyje Odesos srityje ir keliuose hektaruose prie Kijevo „Biologist“ užsiima biodinamine vynuogininkyste, jiems būdingas modernus požiūris į vyndarystę: putojantis – petnat, kai kurie baltieji – oranžiniai, drąsūs raudonieji mišiniai, kuriuose susitinka Burgundija ir Bordo“, - intriguoja „Vyno klubas“.

Tuo tarpu „Biologist“ įkūrėjas I. Petrenko sako, jog su vynu dirbantis daugiau nei 30 metų, todėl gerai pažįsta savo veisles ir suprantantis, ką su jomis galima padaryti: „Žiūriu, ko trūksta rinkoje, kas galėtų būti įdomu vartotojui. Ir remdamasis tuo eksperimentuoju. Štai kodėl „Biologist“ viena pirmųjų pradėjo gaminti petnatus , kurie dabar populiarūs. Galiu sau leisti rizikuoti – ir tai iš tikrųjų yra vienas iš amatinės gamybos privalumų. Tačiau eksperimentai visada susiję su ištekliais. Asmeniškai aš 10–20 proc. produkcijos skiriu savo kūrybai“.

Bendrovė pirmenybę teikia „Rieslingo" vesilei. Antroje vietoje pagal plotą yra „Chardonnay“ veislė. Šiuo metu „Biologist“ turi du vynuogynus – 3 hektarus Kijevo srityje ir 14 hektarų nuomojamų Odesos srityje. Pasodinus dar 5 tūkstančiai „Rieslingo" vynmedžių, šios veislės plotas išplėstas 30–40 akrų. Kiekvienais metais įmonės pasodina maždaug po 0,5 hektaro vynuogynų ir šis tempas nemažėja.

Naujos tendencijos

Pasak I. Petrenko, vynuogininkystė Ukrainoje pamažu keliasi iš pietų į šiaurę, t. y. į regionus su vėsesnėmis naktimis. „Odesos srityje pastaraisiais metais buvo labai sausa ir karšta. Baltosios vynuogės tokiomis sąlygomis greitai praranda rūgštingumą, todėl jas reikia nuimti anksti, o bet kokia klaida brangiai kainuoja. Raudonosioms veislėms tai vis dar priimtina. Visuotinis atšilimas tęsiasi, todėl turime žvelgti 10–20 metų į priekį. Ukrainoje perspektyviu vynuogių auginimo regionu laikau Užkarpatę, taip pat Podiliją, ypač Bakotą“, - sako vyndarys.

Nuo 2026 m. įsigalios naujos taisyklės vyndariams – atsiras vienas registras, privaloma registracija, nauji ženklinimo, sertifikavimo reikalavimai, ypač vynams su geografinėmis nuorodomis.

Tai reiškia, jog vietos vyndariai turės registruoti savo vynuogynus vienoje valstybinėje duomenų bazėje. Be jos bus sunku paaiškinti, iš kur gamintojas gavo vynuogių savo vynui.

Be to, atsiras elektroninė apskaita – vadinamoji „nuo vynmedžio iki butelio“. Reikės registruoti: ką ir kiek surinko, ką pagamino, kiek išpilstė. Kol kas smulkiesiems vyndariams taikoma švelnesnė ataskaitų teikimo sistema – ypač pagal gamybos apimtis. Gamintojas taip pat turės aiškiai nurodyti vyno kilmę, kategoriją, alkoholio kiekį, cukraus kiekį ir, jei yra geografinė nuoroda, ją taip pat.

Realizacijos rinkos

„Biologist“ jau turi eksporto istoriją – vynai eksportuojami į 10 pasaulio šalių.

„Vienintelis klausimas yra eksporto kaina ir kiek importuotojas yra suinteresuotas prekiauti nauju produktu, vadinamu „vynu iš Ukrainos“. Dauguma mūsų importuotojų turi ukrainietiškas šaknis, jie yra gana patriotiški, todėl nori populiarinti produktus su pridėtine verte, išsklaidyti mitus, kad Ukrainoje kalbama tik apie žaliavas. Apskritai didžioji dalis mūsų vyno keliauja į Švediją. Šiuo metu deramės su Nyderlandais ir JAV“, - komentuoja I. Petrenko.

Jis sako, jog dabar eksportuojama daugiau raudonųjų vynų. Kodėl? „Nes mūsų importuotojai labiau suinteresuoti juos parduoti. Tačiau kalbant apie pasaulines tendencijas, dabar vartojimas krypsta link lengvų baltųjų ir putojančių vynų. Vartotojas, kuris mėgsta stiprius vynus, sensta, o jaunimas renkasi paprastesnius ir suprantamesnius gėrimus“, - atsako vyndarys.

Krymo vynai

Vyresnieji Lietuvoje gyvenantys vyno gurmanai jaučia nostalgiją legendiniams Krymo vynams. Kurį laiką mūsų šalyje netgi veikė UAB „Krymo vynai“, prekiavusi šios rusų aneksuoto pusiasalio vynais. Tačiau bendrovė išregistruota ir likviduota dar prieš plataus masto karą Ukrainoje, o ir prekių importas į šios okupuotos teritorijos ES mastu uždraustas nuo 2014 metų birželio, nors vis dar galima aptikti pranešimų, jog nebūtinai tokio draudimo paisoma.

Kuo ypatingi Krymo vynai ir kodėl jie yra vertinami? Kaip rašo portalas vynasdraugai.lt, Krymas – tai Azovo bei Juodosios jūros įtakos apsauptas pusiasalis Ukrainos pietuose, kur vyndarystės tradicijos puoselėjamos, saugomos keletą tūkstančių metų: „Krymo vynai žavi autentiškomis vynuogių veislėmis, kurios niekur kitur nerandamos. Buvo mėginių kai kurias veisles, iš kurių gaminami raudonieji pastiprinti vynai, perkelti į kitas vietas, tačiau jų organoleptinės savybės gerokai suprastėjo. Krymo vyno kokybę ir išskirtinumą lemia vietos klimatas, dirvožemis. Taip pat ir teisingai prižiūri vynuogynai. Kai kuriuose iš jų nuo vieno vynmedžio priskinamas tik vienas kilogramas vynuogių. Tai yra garantija pagaminti sodrų, aromatingą vyną. Čia derlius renkamas rankomis, į vynuogynus einama po kelis kartus, kad būtų surinktos tik gerai prinokusios, sveikos uogos“.

Parengė Ričardas Čekutis