Dzūkijoje su trenksmu nukastos paskutinės bulvės

Ir šieną pjovė, ir arė, ir bulves kasė

Teizų laisvalaikio salės šokių kolektyvas „Trepsiukas“ suskubo į svečius pas Stasę Blažauskienę, gimusią 1942 metais, ir ne tik jos gardžių bulvinių bandų pavalgyti: bulves dar reikėjo nukasti.

O bulviakasis pas ponią Stasę senoviškas: arkliukas bulvių vagas arė, bulviakasio dalyviai su kapliais-šakutėmis žarstė, net apranga jų kaip senovėje: moterų baltos skepetaitės iš tolo bolavo, vyrai mandrai su kepurėmis vaikščiojo.

„Bulviakasis – pagal senąsias tradicijas“, – patikina Teizų laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė Angelė Laukionienė. Angelė savo pažadą iki galo įgyvendino: „Šieną pjovėme su dalgiais, vežėme arklių traukiamu vežimu, arėme arkliais, dabar ir bulves nukasėme senoviškai“.

Mes – kaimo vaikai

Teizų laisvalaikio salės šokių kolektyvas „Trepsiukas“ trankiai trepsi ne tik scenoje, bet ir bulvių lauke. „Susibėgame į repeticijas, į renginius, pagalvojome, o kodėl mums nesusibūrus ir kažką įdomaus nuveikus, paskui dar susėdus, sau ramiai pabendrauti galime. Mums reikėjo tokio pabuvimo kartu, įrodyti, ko gero, sau, kad mokame, galime, labai norėjome senoviškai bulves kasti. Nors visi turime ir savų darbų, savus daržus, mat kaime gyvename, bet susibėgome ir labai džiaugiamės“, – pasidžiaugia ji.

Laimei, oras buvo palankus. Algis Didžiūnas su savo arkliuku išarė vagas. Bulviakasiui reikalingus  padargus bei įrankius susirinkusieji turėjo: išsaugoti, kiekvienuose namuose dar yra. Dabar proga viską panaudoti.

„Dar mes visi tų vadinamų kaplių-šakučių turime, iš namų susinešėme, o ir žarstyti bulves  mokame: kaupti nereikia, reikia žerti, kad bulvės gražiai pabirtų. Viską turime, o ir mokame. Juk mes – kaimo vaikai“, – aiškina Angelė tokiu bulviakasiu susidomėjusiems vaikams, kurie atlėkė pažiūrėti, kas ten vyksta, ką ten daro. Bulvių daug, didelės, gražios. Tad surengtos azartiškos bulvių kasimo varžybos: vieni žarstė bulves, kiti rinko į kašikus, vis pasikeisdami, o pailsę ir atsipūsdavo, ir dainą užtraukdavo.

„Ir per mažas laukas mums buvo, galėjome dar kam padėti“, – kvatoja Angelė.

Po obelimi dar dainą sutraukė su nepailstančia senole, gardžių bandų kepėja Stasele: apie ją garsas po visą Lazdijų rajoną sklinda, kad tokių skanių bandų kaip Staselė niekas neiškepa. Tų bandų ir talkininkai ragavo. Ką ten ragavo, sočiai pavalgė.

„Susėdome prie stalo, nukrauto gardžiomis dzūkiškomis vaišėmis. Valgėme keptų krosnyje bulvinių bandų ant kopūsto lakšto. Dar šeimininkė ir  varškės darycinio pridarė“, – pasigiria karališkomis vaišėmis Angelė.

Senolė Stasė neįsivaizduoja bulviakasio talkos be bandų. Tad kaip įpratusi nuo seno, rankų sudėjusi nesėdėjo, žinojo, kad talkininkai atvyks, nuo ankstaus ryto jos namuose darbai virte virė. Žmonės dirbs, reiks pavalgydinti.

„Atvykus kolektyvui, pusė darbo jau buvo nudirbta: bulvės nuskustos, sutarkuotos, nusunktos, o tešla užminkyta. Kol bandos kepė, mes nukasėme bulves“, – pasakoja Angelė.  

„Parako“ dar turi

„Tai buvo pirmas toks bendras mūsų kolektyvo bulviakasis. Manau, kad bulviakasio tradicijos tęsis, mat sotūs ir laimingi talkininkai pažadėjo, kad kitais metais vėl susirinks. Labai rimtai galvoju, kad galima surengti bulviakasio šventę. Manau, tikrai atsiras norinčių pabandyti bulves dar su šakutėmis pažarstyti, o ir kas greičiau surinks pasivaržyti“, – prasitaria apie ateities planą Angelė Laukionienė.

O kur rasite bulvių lauką, arkliuką? „Rasime ir bulvių lauką, ir arklį. Tik noro reikia“, – „bajavos“ dzūkės Angelės taip paprastai nenugąsdinsi.

„Dar mes parako turime“, – kvatoja Angelė. Sako, kad jo tikrai nepritrūks ir kitais metais, „Trepsiuko“ kolektyvas pakvies bulvių lauke „patrepsėti“ visus norinčius, o gal net labai rimtai pasivaržyti. „Džiaugiuosi, kad mano kolektyvo žmonės – tokie puikūs, su jais kalnus galima nuversti“, – džiaugiasi kolektyvo vadovė A. Laukionienė.

Dzūkai pažada, kad toks bulviakasis vyks ir kitais metais, tik dar didesnis su gausesniu būriu talkininkų ir jiems prijaučiančių. „Pas mus Pirmosios vagos šventė vyksta, kodėl gi mes bulviakasio negalime suorganizuoti?“ – išpūtusi akis išpoškina Angelė.

Angelės Laukionienės nuotraukos