Dzūkijos ūkininkams neramu dėl besitęsiančio lietaus

Nepastovus pavasaris – nuo rekordinės šilumos iki vėlyvų šalnų

Šių metų kovas ir balandis pateko tarp penkių šilčiausių per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Tačiau gegužė, priešingai – buvo viena šalčiausių per paskutinius 45 metus. Dėl oro kontrastų pavasarį fiksuota neįprastai daug šalnų – tiek balandžio pabaigoje, tiek gegužės mėnesį. Jos paveikė žieminius pasėlius, daržoves, vaismedžių žiedus bei daigus.

Ūkininkai susidūrė su situacija, kai šiluma skatino augalų augimą, bet naktinės šalnos jį stabdė arba visai sunaikino.

Įpusėjus vasarai, orai vėl tapo nepalankūs. Šiuo metu Alytaus rajone kone, kaip ir kitur Lietuvoje, kasdien pliaupia lietūs, kurie ne tik stabdo derliaus nuėmimą, bet ir daro žalą jau subrendusiems pasėliams.

Ūkininko iš Santaikos žvilgsnis į šiuos metus

Mindaugas Matulionis, ūkininkas iš Alytaus rajono Santaikos kaimo, valdantis apie 750 ha žemės, pasakoja apie situaciją savo ūkyje:

„Šiemet didelę žalą padarė pavasarinės šalnos ir sausros. Pernai jos taip pat buvo, bet ne tokios stiprios. Tai negrįžtamai pažeidė derlių. Dabar nerimaujame dėl lietaus – kulti dar nepradėjome, nes nuolat lyja. Laukiame saulėtų dienų, kada galėsime išvažiuoti į laukus, bet jau dabar aišku – dėl šalnų, sausrų ir besitęsiančių lietų žieminių rapsų derliaus bus 50–60 procentų mažiau.“

Mindaugas, ūkininkaujantis nuo 2002 metų, augina žieminius rapsus, kviečius ir kukurūzus.

Tokie metai, kai orų svyravimai trunka nuo pavasario iki vasaros pabaigos, yra reti ir pavojingi ūkių išlikimui.

Situaciją komentuoja Alytaus rajono savivaldybės vicemeras Aurimas Truncė:

„Šie metai dėl nepalankių oro sąlygų rajono žemdirbiams ypač sudėtingi. Pavasarį alinančios šalnos, patirtos sausros, o dabar – gausūs lietūs. Šios aplinkybės neigiamai veikia visus ūkininkus. Rajonas yra kaimiškas, čia dominuoja žemdirbystė, todėl natūralu, kad oro sąlygos tiesiogiai paveikia ūkių veiklą. Jau dabar aišku, kad dalis grūdinių kultūrų augintojų, kurie sudaro didžiąją dalį mūsų rajono ūkininkų, šiemet gaus apie 50 proc. mažesnes pajamas nei įprastai. Tai kelia ypač didelį susirūpinimą, nes nemaža dalis ūkių yra įsipareigoję – dalyvauja įvairiuose žemės ūkio projektuose, turi paėmę paskolas ar lizingus technikai įsigyti. Investicijos, atliktos pavasarį ar dar praėjusį rudenį, šiemet gali neatsipirkti.

Nors šiuo metu, remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Alytaus rajonas dar nepatenka į oficialiai pripažintų kritinės būklės teritorijų sąrašą, situacija realiuose ūkiuose rodo kitaip – tai metai, kurie daugeliui ūkininkų bus nuostolingi.

Savivaldybė stebi situaciją, palaiko nuolatinį ryšį su žemdirbiais ir atsakingomis institucijomis, kad esant galimybei būtų galima inicijuoti reikiamus sprendimus ūkininkų situacijai lengvinti.

Teigiamai vertiname tai, kad 2025 m. liepos 23 d. žemės ūkio ministras pasirašė įsakymą, kuriuo į pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimo veiklą įtrauktos ir naujos draudžiamos rizikos – ilgo lietingo laikotarpio stichiniai meteorologiniai reiškiniai. Tai svarbus žingsnis, kuris leis daliai ūkininkų kreiptis dėl kompensacijų ir bent iš dalies amortizuoti patirtus nuostolius.“

Laukia saulės – bet vertina ir ateities grėsmes

Ūkininkai viliasi, kad rugpjūtis bus sausesnis ir leis nuimti bent dalį išsaugoto derliaus. Visgi ilgalaikės tendencijos kelia nerimą: klimato permainos, nenuspėjami šalnų ir liūčių laikotarpiai tampa vis dažnesni, o tradicinis ūkininkavimo kalendorius praranda prasmę.

Žemės ūkio bendruomenė pradeda vis dažniau kalbėti apie pasėlių draudimą, atsparių veislių pasirinkimą ir technologijų diegimą, tačiau visa tai reikalauja investicijų ir aiškios valstybės paramos.

Alytaus rajono savivaldybės fotoinformacija