E. Stonkutė: Šeši kontroliniai klausimai apie mokesčių reformą

Paklausę valdžios atstovų, kam šiuo metu planuojami nauji mokesčiai – išgirsime bendras frazes nuo „viskam reikia“ iki „gynybos poreikiams“, tada išgirsime apie „galinčius mokėti daugiau“ ir apie „nenukentėsiančią mažesnes pajamas uždirbančią gyventojų grupę“ ir t.t.

Norint kalbėti apie mokesčių reformą, pirmiausia reikia aiškiai įvardinti, kokią problemą sprendžiame. Ką reiškia „reikia daugiau lėšų“? Arba kas konkrečiai suguldyta po „gynybos poreikiais“?

Siūlau pradėti nuo šešių kontrolinių klausimų, kurie padėtų tą problemą „kristalizuoti“.

1. Ar turime valios mažinti viešąjį administravimą?

Lietuvos BVP nominalia verte kasmet auga apie 5 proc., o atlyginimai – apie 10 proc. Lietuvos viešajame sektoriuje dirba ženkliai daugiau žmonių nei vidutiniškai EBPO šalyse (Lietuvoje viešajame sektoriuje dirba 28,8 proc. visų samdomų darbuotojų). Taigi atlyginimai sudaro nemažą dalį šalies viešojo sektoriaus išlaidų. Būtų pats laikas keisti viešojo administravimo modelį – jį mažinant, maksimaliai išnaudojant dirbtinio intelekto technologijos galimybes, optimizuoti administravimo procesus.

Klausimas: ar yra politinės valios peržiūrėti šalies administravimo modelį ir permąstyti viešojo administravimo procesus?

2. Ar socialinės išmokos atspindi realius poreikius?

Dėl infliacijos, kuri per paskutinius dešimt metų vidutiniškai nesiekė 5 proc., reikia kasmet didinti ir socialines išmokas. Tačiau jų augimas galėtų įsitekti tų 5 proc. augimo ribose. Gal reikia išsaugoti bei didinti tik būtinas išmokas tikrai negalintiems savimi pasirūpinti žmonėms? Gal laikas atsisakyti išmokų, kurios smukdo motyvaciją rūpintis pačiam savimi, mažina motyvacijas dirbti? Ar tebeišlaikoma išmokų skyrimo logika?

Klausimas: ar turime drąsos peržiūrėti socialinių išmokų sistemą ir atsisakyti tų, kurios mažina motyvaciją dirbti? Ar valstybė turėtų teikti išmokas visiems, ar tik tiems, kuriems tikrai jų reikia?

3. Kaip spręsime senstančios visuomenės problemą?

Lietuvos gyventojų mažėja, visuomenė sensta. Visuomenės senėjimo tendencijos padarinius galėtų prislopinti imigracija. Iš čia kyla dvi – pensijų ir sveikatos paslaugų finansavimo problemos.

2050 m. vieną pensininką išlaikys jau ne trys, o tik du dirbantieji. Pensijos „deficitas“ gali būti sprendžiamas dviem pagrindiniais būdais: didinant „Sodros“ pensijos draudimo įmokas šiuo metu dirbantiems arba didinant dirbančiųjų skaičių. Didinti „Sodros“ įmokas tampa neįmanoma, todėl reikia remtis II pensijų pakopa (kuri nuo jos sukūrimo nuolat buvo diskredituojama nesibaigiančiomis pertvarkomis) ir skatinti imigraciją (suprantama, siekiant išvengti rizikų, svarbu stiprinti kontrolės mechanizmus).

Klausimas: ar yra valios paaiškinti esamiems ir būsimiems pensininkams, kodėl reikalinga imigracija ir kodėl reikalinga II pensijų pakopa?

4. Kaip užtikrinsime sveikatos ir slaugos paslaugų prieinamumą?

Senstant visuomenei ir ilgėjant gyvenimo trukmei auga sveikatos ir slaugos paslaugų poreikis. Didėja ir poreikis iš esmės keisti visų šalies gyventojų gyvenimo būdą – į aktyvesnį, sveikesnį, nestokojantį dėmesio sveikatos prevencijai. Visa tai padėtų mažinti išlaidas sveikatos paslaugoms.

Klausimas: Ar yra valios peržiūrėti sveikos gyvensenos ugdymo, sveikatos sistemos organizavimą ir finansavimą bei investuoti į prevenciją ir modernias slaugos paslaugas senstančiai visuomenei?

5. Kodėl švietimas nekuria grąžos?

Išlaidos švietimui Lietuvoje (vertinamos kaip dalis BVP) yra labai panašios į tas, kokias vidutiniškai skiria Europos Sąjungos šalys. Tačiau rezultatai, kurių pasiekiame panaudodami šias investicijas, yra daugiau nei nuviliantys. EBPO PISA tyrimai rodo, kad Lietuvos jaunimo gebėjimai yra ženkliai mažesni nei vidutiniai tokio amžiaus jaunimo EBPO šalyse. Išlaidos mokslui ir eksperimentinei plėtrai yra daugiau nei du kartus mažesnės nei vidutiniškai Europos Sąjungoje

Klausimas: Ar yra valios užtikrinti vaikams geriausios įmanomos kokybės išsilavinimą už adekvačią kainą, nepaisant to, kur gyvena vaikas (regionuose ar didžiuosiuose miestuose) ir kiek uždirba jo tėvai?

6. Kaip pagrįsime gynybos finansavimą visuomenei?

Piliečiams turi būti suteikiama informacija apie gynybinę infrastuktūrą, kiekvieno asmens indėlio svarbą. Kitaip tariant, jei mokesčiai renkami gynybos finansavimo didinimui, tai Kitaip tariant, jei mokesčiai renkami gynybos finansavimo didinimui, tai visiems turi būti aišku, už ką visi mokas ir kokios pagalbos ar palaikymo, bėdai esant, kiekvienas gali tikėtis.

Klausimas: ar galima įvardinti, kiek sumažės karo rizika Lietuvoje, jei padidinsime gynybos finansavimą 1 proc. nuo BVP punktu ir kokia bus ta „karinė kuprinė“ ant pečių jei kas.

Klausimas: ar galima aiškiai įvardyti, kiek, kaip ir kam papildomų surinktų mokestinių lėšų bus panaudojama Lietuvos gynybai stiprinti?

Pabaigai

Valstybei reikia stuburo diagnostikos. Prieš imdamiesi didinti mokesčius, turime atsakyti į šiuos klausimus. Tik tada galėsime sakyti, kad ieškoma efektyviausių sprendimų.

LPK informacija