EBPO ragina Lietuvą plėsti NT mokesčio ir kitų turto mokesčių bazę

Organizacija siūlo Lietuvai plėsti NT mokesčio bazę bei mano, jog iš turto mokesčių Lietuva galėtų surinkti daugiau pajamų.

„Padidinti turto mokesčiai galėtų atnešti papildomų pajamų. Periodiniai NT, turto mokesčiai bei paveldėjimo mokesčiai Lietuvoje yra smarkiai neišnaudojami, o iš jų surenkamos pajamos yra 1,4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) mažesnės nei vidutiniškai EBPO“, – penktadienį paskelbtoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje teigia EBPO.

„Erdvės didinti šiuos mokesčius yra“, – pabrėžė ji.

EBPO vertinimu, turto mokesčiai mažiausiai kenkia ekonomikos augimui, o suderinta mokesčių politika ją skatintų, padidintų valstybės pajamas iš mokesčių, taip pat mažintų šešėlinę ekonomiką.

„Nors pirmiausia reiktų efektyviau naudoti išlaidas, taip pat yra galimybių viešųjų sąskaitų pajamomis didinti dėl visuomenės senėjimo augantį papildomų išlaidų poreikį. Vienas iš būdų gali būti periodiniai NT, turto, paveldėjimo ir dovanų mokesčiai“, – teigė EBPO.

„NT mokestis ne tik atneša pajamų į biudžetą, jis taip pat padeda dalį investicijų į būstą perkelti į aukštesnę grąžą teikiančią ekonominę veiklą“, – nurodė ji.

Premjeras Gintautas Paluckas penktadienį žurnalistų paklaustas, ar į EBPO pastabas bus atsižvelgta, sakė, kad diskusijos dėl mokesčių tik prasideda ir pirmiausia būtina dėl jų sutarti šalies viduje.

„Diskutuodami apie bet kokius mokesčių pakeitimus tą darysime sąžiningai su savo visuomene, savo savivaldybėmis, verslo asociacijomis, vartotojų grupėmis, nes tai turės poveikį mums, o ne EBPO ar kitai tarptautinei finansų institucijai“, – žurnalistams Alytuje penktadienį teigė G. Paluckas.

EBPO duomenimis, iš turto mokesčių Lietuva 2023-iaisiais surinko tik apie 0,3 proc. BVP, tuo metu visos Lietuvos bendros mokestinės pajamos yra vienos mažiausių tarp EBPO šalių – 2023 metais jos tesudarė 32,6 proc. BVP.

Pasak jos, šešėlis Lietuvoje taip pat mažėtų, sumažinus darbo mokesčių atotrūkį žemas pajamas gaunantiems darbuotojams, padidinus gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą.

„Šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro apie 20 proc. šalies BVP, dėl ko valstybė praranda reikšmingą dalį pajamų. Pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis Lietuvoje yra 1 proc. nuo BVP didesnis nei Latvijoje, ar Estijoje “, – rašoma EBPO ataskaitoje.

BNS šią savaitę skelbė, jog antradienį posėdžiavusi koalicijos taryba sutarė dėl NT mokesčio modelio: siūloma iki 200 tūkst. eurų vertės turtui taikyti 0,1 proc. tarifą, daliai nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., iki 600 tūkst. eurų – 0,5 proc., iki 800 tūkst. eurų – 1 proc., o nuo 800 tūkst. eurų – 2 proc. tarifą. Tačiau pirmajam būstui, socialiai remtiniems žmonėms, oficialiai nuomojantiems būstą, būtų taikomas 50 proc. mažesnis tarifas. 

Tačiau dar svarstoma, ar nustatyti ir žemiausią NT mokesčio ribą, iki kurios gyventojai jo nemokėtų, be to, svarstoma ir didesnė nei 50 proc. lengvata pirmajam būstui. 

Vyriausybė viliasi, jog NT, pelno, gyventojų pajamų, bei kai kurių kitų mokesčių pakeitimai bus priimti dar Seimo pavasario sesijoje, o įsigalios nuo kitų metų. Jeigu parlamentarai siūlymams pritartų, iš didesnių mokesčių planuojama surinkti apie 0,5 mlrd. eurų per metus.

Autorius Lukas Juozapaitis

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama