Efektyviai ūkininkauti galima ir mažame ūkyje

Gyvenimas ir glostė, ir spaudė

Kartu su tuomečiu šio skyriaus pirmininku Alfredu Bieliausku R. Endrijauskienė atgaivino sąjungą, kuri tuomet vos vos kvėpavo. „Įkišome nosį į „Lietuvos kaimo tinklą“, pradėjome dalyvauti įvairiuose projektuose, kitose veiklose, – pasakojo ūkininkė. – Dariau viską, ką tik reikėjo. Iš pradžių ir atlyginimo beveik negaudavau – nebuvo pinigų. Tačiau savo pasiekėme – mūsų skyrius subūrė ūkininkus, sutvirtėjo, tad rajono valdžiai galėjome drąsiai išdėstyti savo reikalavimus. Kai pirmininku buvo išrinktas Marijus Kaktys, dirbau ir su juo.“

R. Endrijauskienė tik neseniai paliko LŪS Plungės skyrių ir atsidavė vien ūkininkavimui. Nors... tai nėra visiška tiesa. Neramaus, energingo būdo moteris tikriausiai uždustų, jei užsidarytų vien tik savo ūkyje. Be darbo LŪS skyriuje, be moterų klubo „Plungės Guoda“ pirmininkės pareigų, be vienos kadencijos Plungės rajono savivaldybės taryboje, kur vadovavo Kaimo reikalų komitetui, R. Endrijauskienė iki pat šiol tebevadovauja Milašaičių kaimo šeimų bendruomenei „Sruoja“.

Per visus tuos visuomeninius užsiėmimus jai teko atsisakyti svajonės turėti braškių ūkį. Teko rinktis: bendruomenės reikalai arba nuosavas ūkis. „Būčiau spėjusi visur, bet kaip tik tuo metu pradėjome kapitališkai remontuoti bendruomenės namus, reikėjo suburti žmones, įtikinti juos, kad dirbant bendrai galima daug nuveikti. Nemažai laiko atėmė ir renginių, išvykų organizavimas, tad braškes palikau ateičiai“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė pašnekovė.

Žiūrėjo skeptiškai

Kalbėdama apie savo sprendimą atsidėti vien ūkininkavimui, milašaitiškė mintimis grįžo į praeitį. „Aš niekad nepamečiau ryšio su žeme. Matyt, tą geną paveldėjau iš tėvų – Petronėlės ir Kosto Bertašių. Nors jie niekada nebuvo ūkininkai, bet visada ūkininkavo. Gyvenome Plungėje, visai šalia plungiškiams gerai žinomo Meilės kalnelio. Ten buvo du namai – mūsų ir Pabedinskų. Mama dirbo tuometiniame „Linų audinių“ fabrike, tėvelis – prie statybų, – prisiminė R. Endrijauskienė. – Ir nors gyvenome mieste, tėvai visuomet augino kelias kiaules, laikė arklį, karvę. Augome kartu su sese Vanda, o kai man buvo aštuoniolika, gimė brolis Sigitas. Abu jie ir dabar gyvena Plungėje, o brolis dar ir ūkininkauja Aleksandravo kaime.“

Rūtai ūkininkauti padeda drauge gyvenantis Bronius Sosickis. Padeda ir vaikai. Iš Žemaitijos „neemigravo“ nė vienas iš trijų jos vaikų. Ir ne tik iš Žemaitijos – visi trys iki šiol tebegyvena net tame pačiame kaime, kaip ir jų mama – Milašaičiuose. Dukra Jolanta Bagdonienė – slaugytoja, dirba Plungės ligoninėje. Sūnūs – Gintaras ir Egidijus – tolimųjų reisų vairuotojai. Moteris turi tris anūkes ir vieną anūką, be to, jau sulaukė ir dviejų proanūkių bei vieno proanūkio. Gal kuris iš jų pajus žemės trauką ir pasirinks ūkininko ateitį. Kas žino... Nors, kaip prisipažino Rūta, ji pati gan ilgai skeptiškai žvelgė į nelengvą žemdirbio gyvenimą.

„Kiek pamenu, visada vengiau sunkių darbų, – juokdamasi pasakojo moteris. – Tuometiniame Rietavo žemės ūkio technikume baigusi agronomijos mokslus, nepuoliau dirbti pagal specialybę. Dirbau daug kur, bet dažniausiai – sekretore mašininke. Nors teko padirbėti ir laiškaneše, ir pašto viršininke. Kodėl, turėdama gerą ir tuomet paklausią specialybę, nėjau „agronomauti“? Tuomet maniau, kad lengvo darbo ieškau dėl pasipuikavimo, tačiau vėliau suvokiau, jog taip nesąmoningai saugojau savo sveikatą. Jau Lietuvai tapus nepriklausoma, susirgau ir dešimt metų kapsčiausi iš savo bėdų. Dabar nė prisiminti nenoriu, kiek kančių man tai atnešė...“ – prisipažino moteris.

Vietoj braškių – moliūgai

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Autorės ir Vaidos GOTAUTAITĖSnuotraukos

Viršelio nuotr.: Ūkininkė Rūta Endrijauskienė.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.