EFSA perspėja: didėja jūros gėrybių užterštumo rizika (papildyta NVSC rekomendacijomis)

EFSA mokslininkai atliko visuomenės sveikatos rizikos vertinimą, susijusį su jūros gėrybių vartojimu. Vibrios yra vandens bakterijos, kurias galima rasti jūros gėrybėse. Kai kurios padermės yra patogeniškos.

Vartojant žalias arba nepakankamai termiškai apdorotas jūros gėrybes / vėžiagyvius, pavyzdžiui, austres, šios bakterijos gali sukelti gastroenteritą ir sunkias infekcijas. Sąlytis su vandeniu, kuriame yra Vibrios, taip pat gali sukelti žaizdų ir ausų infekcijas.

Vibrio bakterijų grupę sudaro kelios rūšys, kurios gali sukelti vibriozę. Europos Sąjungoje Vibrio parahaemolyticus, Vibrio vulnificus ir Vibrio cholerae yra labai svarbios visuomenės sveikatai rūšys, susijusios su jūros gėrybių vartojimu. V. parahaemolyticus sveikiems asmenims gali sukelti gastroenteritą, o V. vulnificus ir V. cholerae non-O1/non-O139 asmenims, kurių imunitetas yra nusilpęs, gali sukelti ne tik sunkias infekcijas, bet ir sepsį bei mirtį.

Aptinkamos koncentracijos

Jūros gėrybėse, kurios tiekiamos ES rinkai, fiksuojama tokio lygio užterštumo koncentracija: Vibrio parahaemolyticus – maždaug 20 proc. tirtų jūros gėrybių mėginių; Vibrio vulnificus – maždaug 6 proc. ištirtų jūros gėrybių mėginių; ne cholerageninė V. cholera – maždaug 4 proc. ištirtų jūros gėrybių mėginių.

Vibrio bakterijos gali išgyventi ir klestėti vandens aplinkoje, kai yra tinkama temperatūra ir druskingumas. Vibrios optimaliai auga šiltomis sąlygomis. Aukštesnė temperatūra skatina jų buvimą ir augimą. Optimaliam bakterijų augimui reikalinga tam tikra druskos koncentracija. Didesnė rizika yra mažo druskingumo jūrose ir sūriuose vandenyse ties upių intakais.

Ką reiškia didėjantis atsparumas antimikrobinėms medžiagoms?

Jūros gėrybėse aptinkamų žmonėms patogeniškų bakterijų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) kelia susirūpinimą dėl galimo poveikio visuomenės sveikatai.

Naujausiame EFSA vertinime pabrėžiama, kad atliekant Vibrio spp. izoliatų, randamų jūros gėrybėse ir (arba) iš Vibrio spp. izoliatų, Europoje sukeliančių per maistą plintančias infekcijas, tyrimus buvo nustatytas atsparumas kelioms antimikrobinėms medžiagoms, įskaitant kraštutinę priemonę. Turimi įrodymai kol kas riboti, bus renkami papildomi duomenys.

Kokią įtaką turi klimato kaita

Per pastaruosius 20 metų padaugėjus ekstremalių meteorologinių reiškinių, pavyzdžiui, karščio bangų, Europoje padaugėjo Vibrio infekcijų. Dėl šiltesnių pakrančių vandenų išsiplėtė teritorijos, kuriose gali daugintis Vibrio bakterijos, todėl išaugo infekcijų rizika vartojant užterštas jūros gėrybes. Ypač didelė rizika kyla regionams, kuriuose yra sūrokų arba mažo druskingumo vandenų (pvz., Baltijos jūra, Baltijos ir Šiaurės jūros tarpiniai vandenys ir Juodoji jūra), taip pat pakrančių zonos, kur įteka didelės upės.

Naujausiame EFSA vertinime ekspertai numato, kad dėl klimato kaitos poveikio, pakrančių atšilimo ir ekstremalių oro sąlygų (pvz., karščio bangų) Vibrio kiekis jūros gėrybėse didės visame pasaulyje ir Europoje, ypač mažo druskingumo ir (arba) sūriuose vandenyse ties upių intakais.

Kaip užkirsti kelią infekcijoms?

Siekiant užkirsti kelią ir kontroliuoti Vibrio jūros gėrybėse, labai svarbu išlaikyti šaldymo grandinę perdirbimo, transportavimo ir sandėliavimo metu, ypač jūros gėrybėms, skirtoms vartoti kaip žaliavą. Vibrio galima sumažinti jūros gėrybes apdorojant aukštu slėgiu, švitinant ir giliai užšaldant. Gyvi moliuskai apvalomi talpyklose su švariu, cirkuliuojančiu jūros vandeniu. Vartotojams rekomenduojama jūros gėrybes tinkamai tvarkyti ir užvirinti, vengti vartoti žalius ar nevirtus produktus, ypač žmonėms, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Ekspertai rekomenduoja ES mastu pirminės gamybos ir mažmeninės prekybos sektoriuose pradėti vertinti  jūros gėrybes dėl atitinkamų Vibrio spp. Šie duomenys gali būti naudojami kaip nuoroda tiriant klimato kaitos poveikį Vibrio paplitimui jūros gėrybėse.

ŪP portalas su EFSA

Pexels nuotr.

Baltijos jūroje tykanti bakterija: kaip apsisaugoti?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kokia tai liga, kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis atostogaujantiems prie Baltijos jūros poilsiautojams.

Kaip užsikrečiama?

Vibriozė yra infekcinė liga, kurią sukelia Vibrio bakterijos. Daugiau nei 20 Vibrio rūšių gali sukelti žmonių susirgimus vibrioze, iš jų dažniausios – Vibrio parahaemolyticus ir Vibrio vulnificus.

Vibrio parahaemolyticus infekcija dažniausiai siejama su žalių arba netinkamai termiškai apdorotų jūros gėrybių valgymu arba bet kokiu maistu, kuris užteršiamas dirbant su žaliomis jūros gėrybėmis, nesilaikant higienos reikalavimų. Ligos simptomai išsivysto per 24 val. po užsikrėtimo ir tęsiasi apie 3 dienas. Bakterijoms patekus su maistu vibriozė pasireiškia gastroenterito simptomais – vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu.

Kai kurios Vibrio rūšys, pavyzdžiui, Vibrio vulnificus, gali sukelti žaizdų ar minkštųjų audinių infekcijas, kai jos patenka į atvirą žaizdą su šiltu jūros vandeniu. Odos infekcija paprastai prasideda nuo 12 iki 72 val. po sąlyčio su užterštu jūros vandeniu. „Užsikrėtus Vibrio vulnificus bakterijomis per atvirą žaizdą, atsiranda odos bėrimas arba paraudimas, oda greitai patinsta ir tampa skausminga, ant odos atsiranda skysčio pripildytos, didelės, jautrios ir pakitusios spalvos pūslelės“, – ligos simptomus vardija NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Kur bakterijos aptinkamos?

Vibrio bakterijos aptinkamos šiltoje žemo druskingumo jūrinėje aplinkoje, pakrančių vandenyse, taip pat vasaros mėnesiais upių žiotyse, kuriose susilieja gėlas upės ir sūrus jūros vanduo, vidutinio druskingumo uždaruose vandens telkiniuose.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro sudarytame žemėlapyje galima stebėti Vibrio infekcijų riziką Europos vandens telkinių pakrantėse (žr. žemėlapį).

Kaip apsisaugoti?

Nevalgykite žalių arba nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių ir dėvėkite pirštines jas ruošdami. Po sąlyčio su žaliomis jūros gėrybėmis, visada kruopščiai nusiplaukite rankas su muilu ir vandeniu. Venkite kryžminio maisto užteršimo, neužterškite išvirtų jūros gėrybių, kai jos gali liestis su žaliais vėžiagyviais ar jų sultimis.

„Jei neseniai Jums buvo atlikta operacija, darėtės tatuiruotę, vėrėtės auskarus, ar turite net ir nedidelių įpjovimų ar įbrėžimų, venkite sūraus vandens ar vandens, kur upės susilieja su jūra. Jei nusprendėte maudytis tokiame vandenyje, tuomet uždenkite žaizdą vandeniui atspariu tvarsčiu. Taip pat kruopščiai nuplaukite žaizdas ir įpjovimus muilu ir vandeniu, jei buvote sąlytyje su užterštu jūros vandeniu arba žaliomis jūros gėrybėmis“, – pataria NVSC atstovė.

NVSC informacija