Eglė išlieka viena iš pagrindinių medžių rūšių

2024 metų birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2024-2029 metų Valstybinę aplinkos monitoringo programą, pagal kurią nuolat sistemingai renkama informacija apie šalies gamtinės aplinkos būklę, joje vykstančius savaiminius ir dėl antropogeninio poveikio atsirandančius pokyčius. Rengiant programą aktyviai dalyvavo Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas.

Už programos Gyvosios gamtos srities 2.1 ir 3.1 priemones atsakinga Valstybinė miškų tarnyba. Ji vykdo I lygio ir organizuoja intensyvų II lygių miškų būklės monitoringus. Šie monitoringai vykdomi pagal tarptautinę ICP Forests programą, o tarnyba yra nacionalinis ICP Forests programos centras (angl. Focal Centre). ICP Forests tarptautinis centras reguliariai publikuoja  kasmetinius leidinius (1 pav.), taip viešinami ir Lietuvoje surinkti duomenys (nuorodos žemiau).

ICP-Forests statistikos duomenimis, Lietuvoje, kaip ir Europoje viena iš pagrindinių ir labiausiai paplitusių medžių rūšių yra paprastoji pušis (Pinus sylvestris). Pagal nacionalinio ir Europinio I lygio ICP-Forest miškų monitoringų rezultatus galima rasti panašių pušies būklės kaitos tendencijų. Statistika rodo, kad pušų būklė Europoje ir Lietuvoje nuosekliai blogėja, t. y. lajų vidutinė defoliacija per pastaruosius 20 stebimų metų išaugo Europoje 4,2, o Lietuvoje net 5,8 % punkto (2-3 pav.).

Tuo tarpu, paprastoji eglė (Picea abies) yra antra pagal dažnumą spygliuočių rūšis. Ji paplitusi nuo Skandinavijos iki Šiaurės Italijos ir nuo Šiaurės Rytų Ispanijos iki Rumunijos. Paprastosios eglės Pietų Europoje randamos tik didesniuose aukščiuose – kalnuose, nes mėgsta vėsesnį ir drėgnesnį klimatą.

Geriausios būklės eglynai su mažiausia vidutine defoliacija randamos Skandinavijoje ir Balkanų regione. Blogesnė eglių būklė fiksuojama Vidurio Europoje. Pastarųjų 20 metų stebėjimai Europos miškuose rodo vidutinės paprastosios eglės defoliacijos padidėjimą beveik 5 % punktais (2 pav.). Tuo tarpu Lietuvos miškuose eglių lajų defoliacija tendencingų pokyčių nerodo, nors varijuoja nuo 19,1 iki 23,3 %. Tai liudija gerą eglių atsikūrimą ir žaliomis išlikusių eglių gyvybingumą (3 pav.). Taip pat, verta pastebėti, kad eglynų vidutinis metinis tūrio prieaugis Lietuvoje (9,73 m³/ha, NMI 2023) ženkliai viršija vidutinį visų medynų prieaugį (9,09 m³/ha) ir sąlyginai vidutinio amžiaus (41-50 m.) medynuose atsilieka tik nuo spartaus augimo drebulynų (11,8 m³/ha eglynuose ir 15,9 m³/ha drebulynuose). Kyla klausimas, gal per anksti eglę laidojame kaip vieną iš pagrindinių medžių rūšių?

Primename, kad defoliacija – tai vienas iš dažniausiai naudojamų miškų stebėsenos rodiklių, charakterizuojantis susiformavusios lapijos arba spyglių masės praradimą dėl nepalankių aplinkos veiksnių.

VMT informacija