Eglučių verslas – ne tik per Kalėdas

Eglučių plantaciją įveisė uošvijoje

R. Vaitiekūno eglučių plantacija, pradėta nuo 10 arų sklypelio, dabar išaugusi iki 3 ha ir dar ketinama ją plėsti. Čia auga tūkstančiai sidabrinių dygiųjų eglučių, taip pat šiek tiek serbinių eglučių ir korėjinių kėnių. Robertas daug metų užsiima didmenine eglučių prekyba, tačiau ir pavieniai pirkėjai laukiami svečiai jo medelyne. Be to, jei užsakovai iš kiek tolėliau, pats Robertas, pasitelkęs į pagalbą sūnų Justą, nugabena jiems įsigytas eglutes.

„Esu kilęs iš Kauno, baigiau Kauno politechnikos institutą, mano studijų kryptis buvo mechanika, pramonė, šiluminė energetika. Gavau paskyrimą į Elektrėnus, ten susipažinau su būsima žmona ir drauge išvykome gyventi į Lietuvos šiaurę – uošviją Biržų rajone. Čia pradėjau kurti savo versliukus, nes darbas pagal profesiją man nepatiko. Mano stichija yra miškas, medelynas, ūkis. Galima sakyti, kad turiu dvi firmas su vienu darbuotoju – tai mano eglučių verslas ir bitynas. Už Biržų girios, šalia Nemunėlio upės, laikau 110 bičių šeimų. Darbo eglyne ir bityne būna tiek daug, kad tik spėk suktis. Daug padėdavo keturi vaikai – turiu sūnaitėlį ir tris dukrytes, tačiau jie jau suaugo ir kuria savo gyvenimus. Žmona – šokių mokytoja, turi nemažai kolektyvų ir labiau yra miesto žmogus, jos mano užsiėmimai netraukia. Vienam visus darbus suspėti nėra paprasta, tačiau rankų nenuleidžiu, nes tai svarbi mano gyvenimo dalis“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Robertas.

Eglučių verslo pradžią jis skaičiuoja nuo tada, kai Kupiškio r. atsiėmė tėčio mišką. Pamena, kai Kauno miškininkystės instituto darbuotojas viename susitikime siūlė naujus verslus – auginti kalėdines eglutes ar karklus vytelėms. Tai buvo 1997 metai. R. Vaitiekūną sudomino Kalėdų eglučių verslas, tačiau, anot jo, pirmasis bandymas buvo nesėkmingas, teko viską pradėti nuo nulio. Antrasis medelynas buvo pradėtas kurti žmonos žemėje Biržų r., Braškių kaime.

Sėklos atkeliavo iš Amerikos

„Maždaug 40 arų tada apsodinau iš pirmojo medelyno atsivežtomis eglutėmis. Tačiau tikrasis startas buvo tada, kai gerai išdirbtoje žemėje, maždaug 10 arų plote, pasodinau apie 10 tūkst. eglučių sodinukų. Dabar mano medelynas užima apie 3 ha. Pagrindą sudaro sidabrinės dygiosios eglutės, bet turiu ir serbinių eglučių, korėjinių kėnių. Kai reikėjo rasti, kur įsigyti nemažą kiekį eglučių sėklų, istorija nuvedė iki Amerikos. Kartą į Biržų kraštą atvyko iš čia kilę amerikiečiai ir ieškojo, kur galėtų apsistoti. Mūsų namai yra žmonėms atviri, tad maloniai juos priėmėme savaitės viešnagei. Susidraugavome. Būtent šie žmonės vėliau man parūpino sidabrinių eglučių sėklų iš vienos didelės Amerikos firmos. Ir dar keletą kartų iš ten siunčiausi eglučių sėklų, paskui šiek tiek sėklų gavau iš Rokiškio. Pirmosios sėjos eglutės užaugo fantastiškos, dvimetės jos siekė net 60 cm aukštį“, – prisiminimais dalijosi eglučių augintojas.

Tarp eglučių vyksta konkurencija

Korėjinio kėnio sėklos taip pat buvo parsisiųstos iš Amerikos, o serbinių eglučių sėklų Amerikoje Robertas neaptiko, gal todėl, kad jos auga Europoje, Bosnijos ir Hercegovinos regione. Serbines eglutes R. Vaitiekūnas įsigijo mainų būdu.

„Serbinės eglutės į mano medelyną atkeliavo maždaug prieš 5 metus iš kito medelyno, kuriam reikėjo sidabrinių eglučių. Apsikeitėme. Eglutes gavau trijų metų amžiaus. Serbinės eglutės man labai gražios, jų forma kiek skiriasi nuo paprastų ar sidabrinių eglių, jos formuojasi į lašo formą, o spygliukai turi šviesesnių ir tamsesnių atspalvių. Pačios didžiausios jau prieš porą metų iškeliavo iš medelyno. Vienas sidabrinių eglučių užsakovas, pamatęs greta serbines eglutes, nupirko jų visą šimtą – tiek, kiek tąkart turėjau. Kas pamato šias eglutes, tuoj užsimano būtent jų. Šių eglučių kaina panaši kaip sidabrinių – apie 8–10 eurų. Eglutes daugiausia parduodu vazonuose, tačiau kasu ir iš grunto, realizuoju ir plikomis šaknimis. Žinoma, būna, kad Kalėdoms kai kas pageidauja ir nukirstos eglutės, tačiau labai noriu, kad per Kalėdas puoštą eglutę žmonės paskui pasisodintų“, – tikino gamtos mylėtojas.

Verslas be išeiginių

„Sėju eglutes prie namų, o po to vežu į medelyną. Vyksta nuolatinis veiksmas. Paaugusias eglutes parduodu kaip sodinukus ir kaip Kalėdų eglutes, jų vieton atkeliauja kitos eglutės. Pagrindinės mano pajamos iš eglučių sodinukų. Geriausia sodinti iki 1 m, ar 1,30–1,40 m aukščio sodinukus, tuomet šaknų sistema dar nebūna grandioziška. Eglučių kainos nėra didelės, neprašau už jas 20–50 Eur, jų sodinukai kainuoja 5–10 Eur. Noriu, kad žmonės pirktų jų kuo daugiau, ne dešimtimis, o šimtais ar tūkstančiais. 100 eglučių sėjinukų yra labai mažas kiekis. Jei sodinama ir auginama kaip reikia, prigyja apie 90 proc. eglučių. Augindamas eglutes stengiuosi daryti viską, kad jos turėtų kuo daugiau šansų išgyventi – tinkamai paruošiu žemę, maišau durpes su juodžemiu, dedu trąšų, kalio magnezijos, nukarpau tik storąsias šaknis, o plonesniąsias stengiuosi kruopščiai sutalpinti į vazoną. O komersantai be sentimentų ant kaladės šaknis nukapoja ir bet kaip sukiša egles į vazonus. Per dieną pasodinu apie 50 eglučių, o jie – trigubai daugiau“, – redakcijai teigė Robertas.

R. Vaitiekūnas sakė, kad norint išgyventi iš tokio verslo reikėtų auginti bent 5 ha medelių, gal ateityje taip ir bus, tačiau dabar be eglučių verslo jis turi ir nemažą bityną, kuris taip pat yra neblogas pajamų šaltinis.

Patarimai iš ilgametės patirties

Kaip prigis eglutės, anot Roberto, stipriai priklauso nuo sodintojo. Pats jis nedidukėms eglutėms sodinti naudoja frezą, kuri padaro 5 griovelius, tuomet deda eglučių sėjinukus ir kiekvieną kruopščiai užspaudžia. Kvadratiniame metre taip sutalpina apie 30 eglučių. Didesnes, 5–6 metų, eglutes sodina su specialiu sraigtiniu grąžtu iškastose duobėse.

„Tinkamas pasodinimas yra vienas pagrindinių dalykų. Labai svarbu sodinant neužlankstyti šaknelių, geriau jas patrumpinti, nei užlankstyti. Į iškastą duobę pilu puskibirį vandens, eglutę į duobę dedu tik kai vanduo jau būna susigėręs, negalima eglutės dėti į vandenį. Sodindamas įpilu kalio magnezijos, kuri duoda labai gerą impulsą šaknų sistemai. Pasodinus eglutę, reikia gausiai ją palaistyti. Jei matome, kad sausos dienos, pirmais metais eglutes būtina laistyti. Kai jos jau pagauna augimą, jų lepinti jau nebereikia. O štai kėnių, jei jie pasodinti lengvoje smėlio ar priesmėlio žemėje, reikia nepamiršti laistyti ir antraisiais metais. Turiu pavyzdį iš patirties, kai jau prigiję kėniai per pirmą sausrą išmirė. Juos reikėtų sodinti derlingesnėje žemėje ir kad būtų kiek drėgniau, o sidabrinė eglutė, jei prigijo, įsigalėjo, tai ir augs“, – tikino Robertas.

Eglučių augintojas patarė, kad žemė, kur bus sodinamos eglutės, turi būti išdirbta, nes jei sodinsis į pievą, būtinai reikės papildomos žemės. Dar vienas pavojus – grambuolių lervos, kurios dažnai gyvena pievoje. R. Vaitiekūnas aiškino, kad molingoje žemėje eglutės auga ne taip sparčiai kaip ten, kur yra lengvesnio priesmėlio. Jei žemė molinga, rekomenduoja nepagailėti įpilti geros, lengvesnės žemės. Taip pat pašnekovas patarė, kad, jei planuojama auginti didelį kiekį eglučių, jas geriau sodinti rudenį, nes būna daugiau drėgmės, tereikia pavasarį apžiūrėti, ar sukritus žemei jos nepakrypo, jei reikia, patiesinti. Pavasarį sodintoms eglutėms nemažą pavojų kelia vasaros sausros.

„Pavasarį, kai jau matau, kad eglutės pradėjo vegetuoti, kategoriškai atsisakau jas kasti ir parduoti, mat per daug įdėta darbo ir meilės, kad aš jas atiduočiau pražūčiai. Jei išsprogsta eglutės pumpuriukai, klientams tiesiog pasakau, kad jie jau pavėlavo ir lauktų rudens. Tačiau visai mažutes eglutes geriau sodinti pavasarį ir jas prižiūrėti, laiku palaistyti, mat žiemą dažnai šaltis jas iškilnoja, o didesnes, 5–10 metų, patarčiau geriau sodinti rudenį. Vazonuose augusias eglutes galima sodinti bet kada, persodinant jos didesnio streso nepatiria, tereikia ištraukti iš vazono ir pasodinti nesugadinant šaknų sistemos. Tačiau pasodinus medelį, negalima jo pamiršti“, – akcentavo eglučių auginimo žinovas.  Anot jo, po persodinimo maždaug 3 metus eglutės auga lėtai, kartais spygliukai pagelsta ir ūgliukai būna menkoki. Antraisiais metais eglutės įgauna savo spalvą, tačiau ūgliukai būna dar trumpesni, o trečiaisiais metais po persodinimo jos tampa tikros gražuolės – būna dailūs ūgliukai ir formuojasi graži forma. Jau trečiaisiais metais eglutės būna tinkamos kalėdinei prekybai. Ketvirtaisiais metais eglučių augimas sparčiai įsibėgėja. Nesvarbu, kokio amžiaus eglutė bus persodinta, ji išgyvena tą trejų metų adaptacinį periodą. Norint, kad eglutės neįjungtų trejų metų stabdžio, reikia jas ypač prižiūrėti – daug laistyti, tręšti.

Darbai neužgožia talento dainuoti

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 47, 2023 m. balandžio 27 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.