– Kada ir kaip jūsų namuose atsirado figmedžiai?
– Visuomet žavėjo egzotiniai augalai, turiu įvairių retų kambarinių ir lauko gėlių. Beveik prieš dešimt metų nusprendžiau pabandyti užsiauginti figmedį. Įsigijau tris daigus ir pasodinau pietinėje namo pusėje. Pirmas dvi žiemas jaunus augalus žiemą laikiau tamsiame sandėlyje. Rudenį iškasdavau, įsodindavau į vazoną ir nunešdavau į sandėlį. Čia figmedžiai puikiai peržiemodavo nelaistomi. Pavasarį vėl pasodindavau lauke, į žemę. Kai augalai išsikerojo ir primezgė daug vaisių, tapo per sunkūs nešioti pirmyn atgal, todėl nusprendžiau surizikuoti ir palikau žiemoti lauke. Kad egzotiniai augalai nenušaltų, augintojai naudoja įvairius metodus, aš pasirinkau formuoti figmedžius kaip krūmus, kad galėčiau prilenkti šakas prie žemės ir šiltai užkloti. Kadangi rudenį jie numeta lapus, galima sandariai užkamšyti, o jei būtų visžaliai, jiems reikėtų bent kažkiek šviesos.
– Kaip vyksta figmedžių ruošimas „žiemos miegui“?
– Prieš žiemos sezoną figmedžius nupurškiu bordo tirpalu, kad neįsimestų puvinys. Bevaises šakas nugeniu, o su vaisiais prilenkiu prie žemės ir prismeigiu sulenkta viela. Figmedžio šakos labai lanksčios, todėl tai nėra sudėtingas darbas. Ant viršaus užmetu eglišakių, gausiai pamulčiuoju sausomis durpėmis, kad beveik nesimatytų šakų, ant viršaus dar užberiu sausų lapų, užkloju sauso smulkinto šieno sluoksniu, kilimine danga ar storesniu pledu. Tą šiltą apklotą dar pridengiu polietileno plėvele, kad neperšlaptų. Kad visas darbas nenueitų vėjais, plėvelės kraštus prispaudžiu akmenimis. Taip šiltai ir sausai susupti figmedžiai peržiemoja iki kito sezono.
Tiesa, šie medžiai ne veltui yra vieni seniausių pasaulyje. Jų stiprioji savybė yra atsparumas, net ir šalčiams. Figmedžiai bijo tik žemesnės nei –20 °C temperatūros, todėl neskubu dengti, kol nepraneša speigų. Kol žiemą laikosi temperatūra iki –10 °C, nedengiu.
– Kokia priežiūra reikalinga šiltuoju metų laiku?
– Labai svarbu pavasarį nesuskubėti ir neatidengti viso figmedžio, nes pavasarinė saulė yra gana agresyvi ir gali pažeisti žievę. Kai praeina didieji šalčiai, pamažu kylant oro temperatūrai, vis nuimu po vieną sluoksnį. Vienas pagrindinių darbų šiltuoju metų laiku yra figmedžių genėjimas, atliekamas siekiant tiek formuoti krūmą, tiek užtikrinti, kad pavyktų sunokinti užmegztus vaisius. Tiesa, tai yra šiek tiek sudėtingiau, nei išskabyti pomidoro pažastėles, nes figmedžiai išvešėję, į visas puses siekia po daugiau nei 3 m. Tai visa laimė, kad nepalikome augti medžio. Dabar figmedžiai karaliauja visoje pietinėje namo pusėje, dėl jų teko iškasti anksčiau čia augintas magnolijas.
Specialistai rekomenduoja pavasarį, kai figmedis sužaliuoja, nupurkšti bordo tirpalu. Paprastai figmedis birželį sunokina ankstyvąsias figas, o nuo rugpjūčio pradeda duoti pagrindinį derlių. Ne visi žino, bet žiemoja figmedžiai visiškai be lapų, tačiau su užmegztais vaisiais.
– Kiek figų kasmet priskinate? Kuo jos ypatingos?
– Medumi kvepiančios figos – ne tik skanus, bet ir itin sveikas vaisius, jose gausu antioksidantų, vitamino A, C, kalcio, geležies, magnio, todėl šį vaisių įtraukti į savo racioną tikrai patartina. Tikslaus derliaus neįvardysiu, nes labai priklauso nuo metų. Be to, vaisius figos gali nokint ir visus 12 mėnesių, tik pernai, kai džiaugėmės „arbūzų vasaros“ dovanotu kone tropiniu klimatu, pavasarį užmegzti vaisiai sunoko rugpjūtį. Pamenu, pirmaisiais „figučiais“ vaišinome visus, kas tik norėjo paragauti. Pjovėme kiekvieną vaisių pusiau ir dalijomės. Pernai kasdien nusiskindavome po dubenėlį, jau planavau iš šiųmečio derliaus virti uogienę, bet per neapsižiūrėjimą viską praradome. Rudenį, kai figmedžiai turėjo primezgę visai nemažai vaisių, vyras vario sulfato tirpalu purškė kitus augalus. Kai paklausė, ar nupurkšti ir figmedžius, linktelėjau galvą, neįsigilinusi, kad purkš ne bordo tirpalu, bet vario sulfato. Dar puoliau į purkštuvą prisipylusi vandens plauti medelius, bet nebespėjau užkirsti kelio reakcijai ir nukrito visi lapai, deja, drauge su vaisiais. Tačiau šiemet primezgė naujų.
– Kaip žydi figmedžiai?
– Figmedžiai žydi nuo birželio iki rugsėjo, bet įžiūrėti jų žiedus labai sunku, nes jie uždari. Būna ir vyriškų, ir moteriškų žiedų ant to paties medžio. Viduržemio jūros regione figmedžius apdulkina endeminės vapsvos, kurios sugeba įlįsti į žiedus, tačiau pas mus šių vabzdžių nėra, todėl mūsų medeliai savidulkiai.
– Kokių dar egzotinių augalų auginate? Iš kur sužinote, kaip teisingai juos prižiūrėti?
– Mūsų sodyboje auga bananmeždžiai, persimonų, granatų medžiai. Apie augalų priežiūrą yra daug literatūros, taip pat įvairių mokomųjų vaizdo įrašų „YouTube“ platformoje, feisbuke buriasi egzotinių augalų augintojų grupės, kur dalijamasi patarimais, bėdomis ir džiaugsmais. Informacijos rasti tikrai nėra sunku, be to, savo žinias nuolat atnaujini per patirtį, išmoktas pamokas, jau praktiškai prižiūrint konkrečius augalus. Didžiausias iššūkis su egzotiniais augalais, kad labai ilgai gali tekti laukti žiedų, o dar ilgiau vaisių. Štai aziminą, kurios vaisiai forma panašūs į papają, o skonis primena bananus ar mangus, auginame keletą metų. Kasmet ji gausiai pasidengia žiedais, tačiau jie nubyra, net ir purškiant boro tirpalu, kuris didina derlingumą. Šiemet ant brandaus medelio – vos vienas vaisius, o tik ant pernai pasodinto, mano pačios įskiepyto noksta trys. Tačiau augalas labai jaunas, vaisiai laikosi ant laibo kotelio, kažin, ar nenubyrės.
– Kokių klaidų pasitaiko auginant egzotinius augalus?
Aldonos MARKEVIČIENĖS nuotraukos
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugpjūčio 14 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.