Ekologinė gamyba – kryžkelėje?

Sertifikavimo įstaigos pozicija – optimistinė

Žemės ūkio ministras pripažįsta, kad ekologiniam ūkininkavimui reikia ypatingo dėmesio ir pastangų, nes ši sritis susiduria su daugybe įvairių rizikų, kurias būtina suvaldyti. I. Hofmanas neseniai vykusiame ekologinio ūkininkavimo plėtojimui ir gerinimui skirtame renginyje dėkojo mokslininkams, ieškantiems atsakymų, kaip užauginti patrauklią ekologišką produkciją. Vis tik jis į šio sektoriaus plėtrą žvelgia atsargiai.

Ekologinę gamybą sertifikuojančios įstaigos „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė šią sritį vadina sėkmės istorija. ŪP korespondentui ji teigė: „Tai yra vienareikšmiškai sėkmės istorija, kuri gimė ne iš patogumo, o iš poreikio keisti žemės ūkio kryptį visoje Europos Sąjungoje (ES). Svarbiausi čia yra vartotojai, čia atsispindi vartotojų lūkesčiai dėl sveikesnio, saugesnio ir draugiško aplinkai maisto. Tai vienintelė iki šiol, jau daugiau nei 30 metų, veikianti standartizuota ir reglamentuota žemės ūkio gamybos sistema, kuri absoliučiai tiesiogiai susieta su mums aktualiomis viešosiomis gėrybėmis, t. y. švariu vandeniu, derlingu dirvožemiu, biologine įvairove ir švaresniu oru. Šita sistema padeda tai užtikrinti, ji atliepia tiek vartotojo poreikį vartoti maistą, kuris pagamintas aplinkai palankiu būdu, tiek atitikti aplinkosauginius reikalavimus, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir sveiką dirvožemį.“

V. Andrulės įsitikinimu, šios sistemos privalumas – tai, kad ji yra savanoriškai pasirenkama ūkininkavimo schema, reglamentuojama griežtų ES teisės aktų. Kontrolės ir sertifikavimo sistema užtikrina tai, kad vartotojai gali pasitikėti pirkdami paženklintą ekologišką produktą, jie aiškiai žino, kokia žinutė yra už to ženklinimo suformuota. Tai sistema, kurioje ūkininkas atsakingas ne tik už produkciją, bet ir už poveikį aplinkai bei visuomenei.

Ekologai praktikai įžiūri regresą

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Mindaugas Petkevičius yra nusivylęs pastarojo meto ŽŪM sprendimais ir stebisi, kodėl ketinama mažinti ekologinio žemės ūkio plėtros ambicijas.

„Devynioliktoji Vyriausybė į savo programą yra įsirašiusi – stabdyti ekologinių ūkių nykimą ir didinti jų plotus, – ŪP pasakojo M. Petkevičius. – O ŽŪM elgiasi atvirkščiai. Ji, nesulaukusi deklaravimo pabaigos – liepos 1-osios, birželio 11-ąją Stebėsenos komiteto posėdyje, kurį vedė pats ministras, priėmė sprendimą sumažinti rodiklį R29, nes Lietuva pastarojo ekologinio rodiklio per praėjusius metus neįgyvendino 37 proc. O štai trumpųjų grandinių rodiklio mūsų šalis neįgyvendino net 85 proc. Dabar ŽŪM nusprendė dar labiau mažinti ekologinių plotų rodiklį. Tai reiškia, kad iš planuojamų 2028 m. paremti 320 tūkst. ha bus paremta 9,2 proc. nuo bendro viso deklaruojamo ploto. Tai būtų apie 272 tūkst. ha. Svarbiausia tai, kad jau šiais metais ekologinių ūkių bus tiek, kad jų plotas pasieks 272–275 tūkst. ha. Iš jų paramos prašo apie 36 tūkst. ha turintys sertifikuoti ūkiai. Bet su rodiklio sumažinimu sumažės ir įsipareigojimai, todėl tai krypčiai finansavimas bus sumažintas 33 proc. Taip ir reikėtų suprasti tokią politiką.“

LEŪA pirmininkas patikslino, kad dabar kasmet ekologiniams ūkiams remti yra skiriama po 300 mln. Eur, o ateityje toje antro ramsčio eilutėje bus skiriama 33 proc. mažiau – plėtra sustabdoma. „LEŪA dirba – aiškina vartotojams apie ekologiškus produktus, organizuoja seminarus, lauko dienas. Vyriausybės programa taip pat numato ekologinių plotų didėjimą, o ŽŪM drebia į akis – užteks jums čia plėstis, pinigų yra tiek, kiek yra. Tai pasikartosiu – pirma klaida padaryta, kad nesulaukė deklaravimo pabaigos ir nesuprato, kad jau šiais metais yra pasiektas užsibrėžtas 2028 m. tikslas. Įžvalga tokia, kad daugiau ekologinių ūkių nebepriims, o jeigu priims, visiems mažins išmokas – pinigų, skirtų paremti ekologinius plotus, tiesiog neliks“, – piktinosi redakcijos pašnekovas.

LEŪA pirmininko pavaduotojas, Ukmergės r. ūkininkas Saulius Daniulis įvardijo ir ekologinių ūkių plėtros stabdį. Pasak jo, nereikia išradinėti dviračio – užtenka pasinaudoti gerąja kitų ES šalių praktika. „Reikia paimti Danijos pavyzdį ir jį pritaikyti Lietuvai, – ŪP pasakojo S. Daniulis. – Juk Danija prieš dešimtmetį buvo labiausiai chemizuota valstybė ES, o šiandien iš viešajam sektoriui tiekiamo maisto 90 proc. yra ekologiškas maistas. Senelių namų, ligoninių ir kt. panašių įstaigų vartotojai maitinami danišku ekologišku maistu. Reikėtų surinkti ŽŪM delegaciją ir kartu su ekologinių ūkių bendruomenės atstovais nuvažiuoti pažiūrėti, kaip sekasi danams, parengti taisykles, jas pritaikyti Lietuvoje ir nebereikėtų dviračio išradinėti. Buvęs žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis jau anksčiau buvo nuvykęs pas Danijos ambasadorių, puikiai žinantį šios sistemos veikimą. Bet tuo viskas ir baigėsi.“

S. Daniulis svarstė, kad jeigu danai sėkmingai pritaikė tokį modelį, tai kodėl tai neturėtų pavykti Lietuvoje. Kaip pagrindines kliūtis iš valdžios pusės jis įvardijo ekologiškų produktų vartojimo stabdymą – visko sumalimą, suplakimą į vieną lentyną.

„Kai viena kontrolės įstaiga tikrina ir ekologinius, ir chemizuotus ūkius, kai vienu pirkimu viešuosiuose pirkimuose perkamos ir ekologiškos, ir chemizuotos prekės už tą pačią paramą, jos neišskiriamos į atskiras eilutes, taip neskatinamas ekologiškų produktų vartojimas. Viešojo sektoriaus ekologiškam maitinimui valdžios vyrai tikrai galėtų padaryti 2, 3 ar 5 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM). Nes viešasis sektorius yra valstybės, o iš valstybės niekas nevogs. Pati valstybė iš savęs gi nevogs? Vaikų darželiuose ir mokyklose šie produktai taptų pigesni, o ilgainiui būtų galima matyti skaidrias didmenines kainas, kurios šiuo metu nėra matomos parduotuvėse. Noriu priminti valdžiai, kad prieš Lietuvai įstojant į ES, ekologiškiems produktams mūsų šalyje buvo taikomas 5 proc. PVM. Taip jau buvo ir kažkaip valstybės biudžetas išgyveno, nors Lietuva tuo metu ir nebuvo ES narė. Sugebėjome tai padaryti iš savo biudžeto ir be jokių europinių paramų“, – pasakojo redakcijos pašnekovas.

Jo manymu, tokiu būdu nemaža dalis ūkininkų būtų paskatinta prisidėti prie ekologiško maisto vartojimo padidinimo, dalyvauti trumposiose grandinėse. Būtų užkurta tokia spiralė, o tai galima padaryti per viešąjį sektorių – per viešąjį maitinimą. Tada nereikėtų pigiausia kaina pirkti lenkiškų jogurtų ar kitokių atvežtinių neaiškios kokybės maisto prekių.

Štai ir Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariai praėjusį pirmadienį paragino ES valstybes nares sukurti paskatomis pagrįstą sistemą ūkininkams, siekiantiems aplinkosaugos ir socialinių tikslų. Pasak jų, ekologinės schemos turėtų išlikti savanoriškos, o už jų įgyvendinimą turėtų būti mokamas atitinkamas atlygis.

Įgyvendinant geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimus, reikia atsižvelgti į esamą ūkininkavimo praktiką.

Amerika grįžta į standartinę gamybą

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. liepos 15 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.