Ekologiniai ūkiai – ant bedugnės krašto

Pakoregavo SP

Nuo 2007 metų kasmet augęs ekologinių ūkių plotas, šiemet, palyginti su 2022 metais, sumažėjo 6 proc. ir siekia 243 tūkst. hektarų. Tai tapo aiškiu signalu, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) Vyriausybės išsikeltą siekį iki 2027 metų ekologinius plotus išplėsti iki 13 proc., reikia koreguoti. Nuspręsta siekiamybe pasilikti 9,2 proc. ekologinių plotų, o tai atitinka Lietuvos 2002 metų lygį.

Žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio teigimu, siekiamybė vis tiek išlieka aukšta, kaip ir buvo numatyta Vyriausybės programoje – siekti padvigubinti ekologinius plotus iki 2030 metų, tačiau pasikeitusios aplinkybės verčia realiau įvertinti siekiamybės galimybes. Artimiausiems metams suplanuoti itin didelę ekologinių plotų plėtrą ir jiems rezervuoti pinigus, kurie nebus panaudoti, – neracionalu, tačiau jei imtų sparčiai daugėti ekologinių ūkių, būtų ieškoma galimybių paramą padidinti.

„Dalis ekologinių ūkių, prašančių paramos, pasitraukė iš ekologinės gamybos dėl energetinės krizės, nepatrauklios ekologiškų produktų supirkimo kainos, karo Ukrainoje. Be to, griežti ir dažnai painūs Europos Sąjungos (ES) reglamentuoti sertifikavimo ir kontrolės standartai iš dalies mažina tiek ekologinės produkcijos vartojimą, tiek tokio ūkininkavimo patrauklumą.

Iš kitos pusės – jei ekologinių produktų poreikis mažėja, mes ekologinių ūkių išmokomis niekaip nepaskatinsime. ES ekologinių plotų lyderiai – Austrija ir Estija – savo ūkininkams skiria daugiau kaip 10 kartų mažesnę paramą, nei gauna Lietuvos ūkininkai“, – „Ūkininko patarėjui“ komentavo viceministras E. Giedraitis.

Siekdama paskatinti ūkininkus nesitraukti iš ekologinės gamybos, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) numatė įvairių finansinių paskatinimų – galimybę dalyvauti visose gamybinėse ekoschemose, padidinti išmokų dydžius bent 15 proc., svarstoma peržiūrėti išmokų mažinimą ūkininkams, dirbantiems daugiau kaip 200 ha. Dėl šių priemonių deramasi su Europos Komisija (EK) ir tikimasi, kad sausio mėnesį joms bus pritarta.

Kurs naujas technologijas

Nepalanki situacija ekologiniame sektoriuje pakoregavo ne tik smulkių ir vidutinių ūkių, bet ir didžiųjų rinkos žaidėjų planus. Viena didžiausių Europoje ekologinės gamybos kompanijų „Auga Group“ pranešė, kad iš dalies traukiasi iš ekologinės gamybos.

„Kai priedas už švaresnę produkciją tapo minimalus, o ekologiškų produktų kaina tapo panaši į įprastai užaugintos produkcijos kainą, ekologinė žemdirbystė tampa ne tokia patraukli kaip tradicinė. Todėl „Auga Group“ ėmėsi kurti technologijas, skirtas daug tvaresniam ūkininkavimui – konvencinei regeneratyvinei žemdirbystei. Mūsų įmonės strategija buvo gaminti ekologiškus produktus ir juos išvežti į pasaulį. Dabartinis tikslas – sukurti, išbandyti ir įdiegti tvarias technologijas, kad viso pasaulio ūkininkai galėtų jomis naudotis. Tai visiškai naujos kartos verslo modelis. „Auga Group“ ir toliau dirbs 38 tūkst. ha žemės tvaresniu, pažangesniu būdu. Įmonė koncentruosis į tris pagrindines kryptis – ekologinę konvencinę žemdirbystę, grybų verslą ir pažangių technologijų kūrimą žemės ūkiui“, – apie veiklos pokyčius ŪP redakcijai kalbėjo „Auga Group“ generalinis direktorius Kęstutis Juščius.

Svarbiausia stabilizuoti sektorių

„Jeigu „Auga Group“ kompanija pasitrauks iš ekologinio žemdirbystės sektoriaus, darau prielaidą, kad galimai šalies žemės ūkiui bus geriau, nes vietoje vieno stambaus žaidėjo atsirastų daugiau smulkių. Nemanau, kad tai būtų bloga kryptis Lietuvai“, – ŪP akcentavo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Anot R. Juknevičiaus, daugelyje valstybių ūkių rėmimas yra segmentuojamas. Dažniausiai smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams jis būna didesnis nei stambiesiems rinkos dalyviams. Tai normali praktika, norint palaikyti tvarią ekonomiką. Stambus verslas turi savo privalumų dėl masto ekonomikos, bet turi ir didelių trūkumų. Jei stambi kompanija nepertvarkytų savo veiklą, o ją nutrauktų, atsirastų didelių socialinių problemų, kurias turėtų spręsti valstybė. Tai ir yra argumentai, kodėl valstybė nuo tam tikros ribos neskatina ūkių stambėjimo.

„Kodėl taip nutiko su mūsų šalies ekologiniais ūkiais? Ten, kur politikai kišasi į ekonomiką ir bando rožinėmis spalvomis nupiešti rezultatus, iš to nieko gero nebus. Rėmimas neužtikrina, kad be pajamų iš gamybos ūkininkai galėtų išgyventi. Gyventojai, pajutę, kad gali ateiti ir blogesni laikai, pradeda taupyti. Žmogus renkasi pigias maisto kalorijas, kad būtų pavalgęs, o ne aukštą pridėtinę vertę turinčius produktus. Todėl politikų ambicingi tikslai padvigubinti ekologinius plotus ir šių produktų gamybą turėjo būti paremti aiškia vizija, kad ir vartojimą jie paskatins dvigubai. Tai nepadaryta. Tad dabar pirmas iššūkis yra stabilizuoti sektorių, o tik tada planuoti jo augimą“, – įsitikinęs LŪS pirmininkas.

Kitos priežastys, lėmusios ekologinių plotų mažėjimą, R. Juknevičiaus nuomone, yra ekologinių plotų padidėjimas tose šalyse, į kurias eksportuojama lietuviška produkcija, nes Lietuvoje ekologinių produktų vartotojų yra labai mažai.

„Gaminame ekologinius produktus užsienio rinkai, bet įsitvirtinti joje negalime. Kad Lietuvoje kurtųsi ekologinių produktų realizavimo rinka, mūsų politikai nieko nenuveikė. Ne kartą sakėme, kad būtų idealu, jog Lietuva pasinaudotų kitų ES šalių praktika ir į viešojo maitinimo įstaigas – ligonines, darželius, mokyklas – visuomenės daliai, kuriai labiausiai reikalingas sveikas maistas, būtų tiekiami ekologiški produktai“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Reikia skatinti vartojimą

„Dabar vyksta tektoniniai lūžiai ekologinio sektoriaus viduje. Visa mūsų ekologiška produkcija būdavo nukreipta į eksportą kaip žaliava, beveik neturėjome vidaus rinkos. Dabar, kai ekologiškų žaliavų kaina susivienodinusi su įprastinių, o mūsų eksporto šalys daugiau ar mažiau ekologiška produkcija apsirūpina pačios, be vidaus rinkos negalime tikėtis, kad išgyvensime“, – ŪP kalbėjo VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė. Anot jos, prielaidos tam, kad ekologiškų produktų vartojimas augtų darželiuose, mokyklose, ligoninėse ir kitose viešojo maitinimo įstaigose, yra. Šiuo metu vyksta pasitarimai dėl centralizuoto ugdymo įstaigų maitinimo paslaugų modulio CPO LT elektroniniame kataloge vystymo, kurio vienas iš prioritetų yra sukurti galimybę ir kontrolės mechanizmą ekologiškų produktų tiekimui.

V. Lukšienės nuomone, tai labai priklausys nuo sprendimų valstybiniu lygiu, skiriamo nacionalinio finansavimo ir kitų lėšų bei nuo to, kiek sistemingai ir nuosekliai bus skatinamas vidaus vartojimas ir kokios jam bus sudaromos sąlygos. Tik tada ūkininkai ir agroverslininki rinksis schemas su ilgalaikiais įsipareigojimais, kurios užtikrins paklausą bei vartojimą. Tuo pačiu bus užtikrinta pasiūla, rinka prisitaikys ir šis sektorius turės tendenciją augti.

„Tai yra tiesiogiai susiję su valstybiniu ekologiškų produktų vartojimo skatinimu. Reikia suprasti, kad ekologiškas produktas yra pagamintas aplinkai palankiu būdu, nenaudojant chemijos, be GMO, laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų, tausojant dirvožemį. Nereikėtų pamiršti ir to, kad ekologinių ūkių šeimininkai, gaudami išmokas, prisideda ir prie aplinkosauginių reikalavimų“, – pabrėžė V. Lukšienė.

Varo į neviltį

Anot Seimo nario Juozo Baublio, tokią situaciją sukūrė ŽŪM nesugebėjimas išgirsti ūkininkų ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) argumentų, ko reikėtų, kad ūkininkai norėtų ir galėtų ūkininkauti ekologiškai. „Ministerija renkasi lengvesnį kelią – keisti įsipareigojimus ir tikslus, užuot lengvinusi ekologinio ūkininkavimo sąlygas. Atsiradę keitimai rodo blaškymąsi. Gal tai kompetencijos stoka, kad nesugeba jausti padėties?“ – svarstė Seimo narys.

J. Baublys įsitikinęs, kad ekologinių ūkių mažėjimas Lietuvai reiškia žingsnį atgal. „Jei ne didės, o mažės ekologiniai plotai, tai ir gamtos užterštumas didės, nes trąšų naudojimas, kad ir kasmet vis labiau subalansuotas, paveikia dirvožemį, jo bioįvairovę. Turime tai pripažinti. Aš ne prieš chemijos naudojimą, tačiau ekologija ir yra galimybė bioįvairovei bei sveiko maisto atėjimui į rinką. Galbūt reikėtų daugiau reklamos dėl ekologiškų produktų vartojimo, kad žmonės geriau suprastų tokio maisto naudą“, – redakcijai kalbėjo J. Baublys.

Parlamentaro nuomone, žmonės nenori ekologiškai ūkininkauti dėl įvairių priežasčių. Juos gąsdina prievolė įsipareigoti penkeriems metams, todėl reikėtų sudaryti galimybę ūkininkauti ekologiškai metus, dvejus ar trejus – tiek, kiek žmogus pajėgia, nes didžiąją dalį ekologiškai ūkininkaujančiųjų sudaro vyresnio amžiaus žemdirbiai, turintys smulkesnius ūkius.

„Yra nereikalingų, nesuprantamų reikalavimų, tarkime, duomenų pateikimas, kiek iš kurio ploto prikulta javų. Jei technika kulia iš eilės kelis nedidelius – 3–5 hektarų dydžio – plotus, tai nevažiuos iš kiekvieno lauko kelis kilometrus sverti, juo labiau kad tokių galimybių daugelis net neturi. Noro ekologiškai ūkininkauti neprideda didelė kontrolė ir požiūris į ekologiškai ūkininkaujančius, iš aukščiausių sluoksnių pasigirstančios kalbos, jog šis ūkininkavimo būdas pasirenkamas tik dėl išmokų. Tačiau tiesa tokia, kad ūkininkai ekologinį ūkininkavimą palieka ir dėl per mažų išmokų. Nepagrįsti reikalavimai varo į neviltį ūkininkus. Žmonės sako tiesiai šviesiai – turėkite savo išmokas, mes ekologiškai nebeūkininkausime“, – pasakojo J. Baublys.

Negirdi esminio dalyko

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 124, 2023 m. lapkričio 4 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.