Ekologiškas gyvenimas miško apsupty

Kazlų Rūdos miškuose prieš dešimtmetį ėmė burtis ekologiška gyvenvietė, kurioje savo sodybas ir ekologinius ūkius kuria jaunos šeimos, daugiausia atvykusios iš miestų. Gyventi gamtos prieglobstyje, užsiimti patinkančiomis veiklomis prieš trejus metus ryžosi ir jauna Čepulių šeima.

Namai iš šiaudų ir molio

Ekogyvenviečių idėja Lietuvoje domina vis daugiau žmonių. Pabėgti nuo miesto šurmulio, dulkių, triukšmo ir gyventi gamtos ramybėje, užsiauginti savo daržovių ir vaisių, sveikai maitintis, gerti švarų vandenį, sudaryti vaikams sąlygas augti tarp natūralių pievų ir šimtamečių medžių, girdėti ne trankią muziką, o paukščius – štai kas į Kardokus atvilioja naujus gyventojus. Čia kyla namai iš šiaudų ir molio.

„Mūsų bendruomenėje labiausiai prigijo šiaudinių namų statyba. Gali pasirodyti, kad tai moliniai namai, bet jis naudojamas tik kaip rišamoji išorinė medžiaga, pagrindas – šiaudai.Namų statybai daugiausia naudojamos visiškai natūralios medžiagos, pagamintos Lietuvoje. Šiaudai atkeliauja iš artimiausio ūkininko, kuris augina rugius ir kvietrugius. Jankų seniūnijoje miško medžiaga mediniams karkasams – vietinė, žvyras – iš artimiausio karjero, molis – iš Palemono“ – pasakojo vienas iš Kardokų ekogyvenvietės įkūrėjų Raimundas Vaičiūnas.

Pagal kiekvieno fantaziją

Tai – karkasinis namas, kuriame šiltinamoji medžiaga – šiaudai,  aptinkuoti molio – žvyro tinku. Tai juos saugo nuo drėgmės, kenkėjų, pelės nelenda per sienas – nebent įlekia pro duris. Buitinius patogumus kiekvienas sprendžia savaip.

„Išbandėme įvairių variantų. Buvo biotualetų etapas, bet vaikams augant reikėjo didesnių patogumų, tad statėmės biologinius valymo įrenginius. Daugelis turime visus patogumus. Tiesa, kai iš miesto vykome gyventi į aplinką be jokių patogumų, mūsų tėvai šiurpo, bijojo, kad gyvensime nesiprausę, žiemą šalsime, neišvažiuosime iš savo miškų nusipirkti maisto. Kai pamatė, kaip įsikūrėme, stebėjosi, kad viską čia turime ir kaip mums čia smagu“, – prisimena R.Vaičiūnas. Anot jo, tai viena didžiausių ekogyvenviečių Lietuvoje, kurioje yra 16 tokių pastatų ir jų vis daugėja, nes tai pigu, šilta, ekologiška.

Nusprendė įsikurti gamtoje

Apie šią ekogyvenvietę Gabija Čepulienė sužinojo naršydama internete, idėja ją labai sužavėjo. Studijuodama Kaune, pagal „Erasmus“ programą mergina dalyvavo surengtoje išvykoje, kurios metu buvo aplankyti Kardokai, norint supažindinti su šiaudinių namų statyba.

„Dar mokyklos laikais domėjausi ir internete ieškojau informacijos apie ekologines gyvenvietes, tad labai apsidžiaugiau, kad Lietuvoje tokių yra, nes iki šiol apie jas buvau girdėjusi tik užsienyje. Mano būsimajam vyrui irgi labai patiko ši idėja ir tai, kad Kardokų gyvenvietė yra tarp miškų. Mums tai pasirodė tobula vieta. Po trejų metų sugrįžome čia nusipirkti žemės ir įsikurti. Nesame miestiečiai. Vyras augo prie miško, girininkijoje, aš – priemiestyje, sodų bendrijoje, tad gamta mums visada buvo artima gyvenimo dalis, kurios vėliau tarsi trūko. Studijuodama Kaune vis svajojau apie gyvenamą erdvę gamtoje, kur daug gėlių, čia pat išėjus iš namų yra savas daržas, medžių, uogų. Buvo didelis noras gyventi tokioje aplinkoje“, – prisiminė Gabija.

Pasistatė per tris mėnesius

Prieš trejus metus Čepuliai Kardokuose atšventė savo vestuves, o kai ėmė lauktis vaikelio, anot Gabijos, viskas įgijo pagreitį ir kryptį, nes tapo itin aktualu, kur šeima gyvens ir augins savo atžalas. Jauna šeima net neabejojo, kad savo pirmąjį namą statys iš šiaudų ir molio. Tačiau tai nėra paprasta, reikia įdėti daug rankų darbo, kantriai molio ir žvyro mišiniu užglaistyti kiekvieną plotelį. Savo 28 kv. metrų namuką Čepuliai pasistatė per 3 mėnesius. Jis atrodo labai nedidelis, tačiau  sumanytas taip, kad jame tilptų viskas, ko reikia nuolatiniam gyvenimui. Kiekviena erdvė ir ertmė išnaudota ir turi savo paskirtį. Jaukumo suteikia aptakios formos, originalus dekoras. Namelio interjero dekoro autorė – pati Gabija. Šeimai patinka Rytų filosofija, tad jų namuose ir lauke yra tai atspindinčių akcentų.

Apsiėjo be paskolų

„Pradžia buvo lygi vieta, tik statybinės medžiagos ir jokių buities patogumų. Prieš pradėdami statyti šį namuką, kvietėmės žmogų su virgulėmis ir ieškojome, kur yra vandens srautai, kad ant jų nepastatytume. Turbūt sunkiausia buvo gyventi statybose, be jokių patogumų, bet esame jauni, pilni entuziazmo, tad su sunkumais susitvarkome. Vyras dalį laiko dirba užsienyje ir uždarbį investuoja į mūsų namus. Kai sugrįžta, puola statyti, dailinti. Džiaugiamės, kad namelio statybai nereikėjo imti paskolų. Jį statėme tik savomis lėšomis ir savomis rankomis. Žinoma, padėjo draugai ir čia gyvenantys bendruomenės nariai. Šiame namelyje yra elektra ir jau beveik visi reikiami patogumai. Dabar projektuoju vonią. Didelių erdvių namo mums kol kas nereikia, nes daugiausia veiklos turime lauke. Šiame šiaudų ir molio namelyje mums šilta ir jauku. Tačiau ateityje ketiname statyti didesnį namą, o šis bus skirtas svečiams, nes mums patinka, kai pas mus lankosi žmonės. Gal šį namą nuomosime tiems, kas norės pabūti, pagyventi gamtos ramybėje. Naujasis gyvenamasis namas taip pat bus šiaudinis, bet apvalus, maždaug 11 m skersmens. Jau esame numatę, kur jį statysime. Tai bus vieta su gražiausiais vaizdais, kur matosi miškas, vandens tvenkinys, mūsų formuojamos augalų kompozicijos. Turime 3 ha teritoriją, tris tvenkinius, tad yra kur pasireikšti“, – juokėsi Gabija.

Augalų ir daržų ornamentika

Aplink esamą pastatą sodinamas įdomių, retų augalų parkas. Pasak Gabijos, augalų gyvatvorė yra užuovėja ir gyvenvietė įvairiems gyvūnėliams, paukšteliams, kurie natūraliai padeda darže. Kai kuriuos augalus jauna šeima įsigyja iš netolimoje kaimynystėje gyvenančio Raimundo. Jis yra puikus augalų žinovas, pats greta savų namų kuriantis dendrologinį parką ir turintis nedidelį šios srities verslą. Vienas daržas suformuotas iš pakeltų medinių lysvių.

„Mano vaikiukas buvo dar labai mažas, tad pačiai visa tai pasidaryti būtų buvę per sunku. Augalus ir daržo lysves mulčiuoju nupjauta žole. Tuomet reikia mažiau ravėti ir laistyti. Darže auginame burokėlių, agurkų, krapų, pomidorų, pupelių, šparagų, cukinijų. Pernai niekas neužaugo, bet šiemet patręšėme mėšlu, tad derlius neblogas.  O čia bus mandalos formos daržas, kurio centre tyvuliuos vanduo ir bus iš plytų padaryti takeliai. Čia bus daug įvairių vaistažolių. Tai bus graži aplinkos dalis. Ten, kur dabar veja, bus daugiamečių augalų, medžių, krūmų“, – vedžiodama po savo ūkį pasakojo Gabija.

Į miestą keltis nežada

Pasiteiravus, kokias veiklas planuoja ateityje, galbūt čia tik gyvens, o dirbs mieste, jauna moteris tikino, kad jai labai patinka augalai, gėlės, sodai, tad su didele meile visa tai augina ir neįsivaizduoja gyvenimo be viso to. „Mėgstu projektuoti, kurti aplinką, želdinti, tad dabar praktikuojuosi šia linkme. Mano tikslas, kad darbo vieta būtų namuose, nes važinėjimui būtų gaila prarasti daug laiko. Iki Kauno iš Kardokų nuvykti trunka apie 40 min., tad geriau tegu pas mus atvažiuoja užsakovai ar norintys pabūti gamtoje. Žinoma, gyvenimas gamtoje turi ne vien privalumų, pasitaiko ir nepatogumų, kanda visokie uodai, bimbalai, sparvos, tačiau jo nekeisčiau į gyvenimą mieste“, – tikino Gabija ir pakvietė apsilankyti ir vėl, nes vyksta nenutrūkstamas kūrybinis procesas, nuolat atsiranda kai kas naujo ir įdomaus.

Autorės nuotraukos

Milda JONKIENĖ

Susijusios temos - skaitykite: Kazlų Rūda, gyvenimas gamtoje, sodyba, tvarumas, ekologiškas, ekologinė gyvenvietė, ekogyvenvietė