Ekologiškesnių grūdų džiovyklų plėtra: misija (ne)įmanoma

Bus skirta tam, kam reikės

Galimybe pakeisti dyzelinį kurą biometanu domėjosi ne vienas ūkininkas, todėl šiuo klausimu jie turėjo savo nuomones. „Mano ūkiui tai – per ilgai atsiperkanti investicija. Tačiau stambiam pieno ūkiui, turinčiam didelį kiekį skysto mėšlo, tikrai apsimokėtų naudoti biodujas. Plius, kuomet netyčia išpuola tokia investicija, kai skiriamas finansavimas dyzelinį kurą naudojančių grūdų džiovyklos įrenginių perdarymui į biodujas, kodėl ja nepasinaudojus. Manau, kad keičiant suskystintas dujas į biodujas reikėtų pakeisti tik degiklius. Šis reikalas – įmanomas. Tačiau esmė – ne tame. Esmė yra tame, kad ministerijai šovė mintis iš dangaus ir... padarė. Vidutiniai ūkiai net džiovyklų neturi, nekalbant apie keitimą į biodujų vartojimą“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Prienų r. ūkininkas Ovidijus Drūlia.

Kėdainių r. ūkininkaujanti Jūratė Jodeikienė tvirtino, kad nuojauta jai kužda, kad ši parama bus skirta kažkam. „Ji bus skirta tiems, kam jos reikia. Konkrečiai tai – „ne mūsų reikalas“, – nuomonę išsakė moteris. Kauno r. ūkininkas Tomas Dirmeikis stengėsi interneto platybėse surasti įmones, parduodančias biodujas. Tačiau paieška buvo nesėkminga, nes tokių įmonių jis apskritai nerado.

Lendama į detales

Lietuvoje žinomas ekologinio ūkininkavimo entuziastas, mokslinis agronomas Valentinas Genys „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad mūsų šalies ūkininkai dar nėra pribrendę biometano ir biodujų panaudojimui žemės ūkyje, nes taupoma visai kitur. Anot Ukmergės r. ūkininko, žemės ūkyje svarbiausia – visas emisijas sutvarkyti hektare, kur procesai vyksta ištisus metus, o džiovykla yra tik maža dalis, kuri jokios įtakos neturi, nes naudojama dvi savaites per metus.

„Mes dar nesusitvarkėme su strateginiu planu, kuris yra kosmosas, o dabar jau į detales lendame. Beje, iš kur to biometano, kuris gaminamas iš gyvulių mėšlo, žemės ūkio ir kitų organinės kilmės atliekų, gauti? Biometano panaudojimas – puikus dalykas, jei jo bus, tai viskas tvarkoje. Tuomet tuo galės pasinaudoti gigantai. Smulkiems ir vidutiniams ūkiams visa tai – kaip iki mėnulio“, – kalbėjo Ukmergės r. ūkininkas, pabrėždamas, kad naujos technologijos sparčiai žengia į priekį. „Mes šnekame, o galbūt kažkas tą jau turi padaręs. Aš irgi suku galvą, kaip sumažinti dyzelinio kuro, kurio grūdų džiovinimui sunaudoju apie 20 kubinių metrų, sunaudojimą. Tačiau ar aš esu kaltas, kad kitos džiovyklos neturiu? Kokios būtų investicijos naudojant biometaną? Reikėtų pasverti. Dar gali vandenilio revoliucija įvykti ir metanas nukeliaus į antrą planą“, – atvirai kalbėjo V. Genys.

Neįsivaizduoja, kas yra daroma

Ūkininkai diskutavo: ar paramos formuluotė – „perdaryti“ dyzelines džiovyklas į tas, kurios naudos biodujas ir biometaną, yra logiška? Jie smalsavo, kokios įmonės bus palaimintos ir atestuotos atlikti šį darbą.

Kelmės r. ūkininkas Rolandas Sabaliauskas yra įsirengęs grūdų džiovyklą, kūrenamą suskystintomis dujomis. „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad dujų talpyklos yra antžeminės ir požeminės. Jas įrengti reikalingas talpyklų sumontavimas, dujų trasa, leidimai, atstumai nuo pastatų ir t. t. Tai – pavojingas statinys ir jis nėra toks pat, kaip kūrenamas dyzeliniu kuru. Jį pasistatyti – gan sudėtinga, reikia pereiti didelį biurokratinį mechanizmą“, – paminėjo R. Sabaliauskas. Redakcijos pašnekovas teigė, kad grūdų džiovinimas suskystintomis dujomis yra labai pabrangęs, ir kuo toliau, tuo labiau brangsta. „Įsirengti 10 kubinių metrų rezervuarą kainavo 15 tūkst. Eur., šiai dienai tai kainuoja 30–40 tūkst. Eur. Ši technologija atidirbta, sertifikuota. O biometanas – nauja technologija. Ar ministerija galėtų atsakyti, iš kur biometano gauti? Biometaną gamina ir mūsų rajone esantis kiaulių kompleksas, bet jį naudoja vietoje. Bet apie tokį dalyką, kad biometanas būtų skystinamas ir transportuojamas, dar negirdėjau. Kol kas nėra nei tam pritaikytų degiklių, nei talpyklų, nei kitų dalykų, nes tai nesertifikuota. Todėl aš ir neįsivaizduoju, kas čia daroma. Ar pirma sugalvojama, o paskui daroma? Ar čia jau yra kažkam pritaikyta, kas tam pasiruošė? Manau, kad antras variantas“, – ŪP dėstė Kelmės r. ūkininkas.

Kelmės r. ūkininkų sąjungos pirmininkas M. Puidokas mano, kad ši priemonė patirs fiasko. „Kadangi aš esu matęs tiek dyzelinių, tiek dujinių grūdų džiovyklų, galiu palyginti savo dyzelinę su kaimyno dujine, tai sakau, kad aš į tokią avantiūrą tikrai nesivelčiau ir kitam nepatarčiau“, – akcentavo vyras.

Galbūt bus reikalingas

Planuojama, kad po kelerių metų biodujų jėgainė iškils Šakių rajone, Lukšių ŽŪB. ŪP pasiteiravo bendrovės direktoriaus Kastyčio Krištolaičio, kokiems tikslams ji bus naudojama. Anot redakcijos pašnekovo, jų tikslas – įdiegti biodujų jėgainę bei valymo įrenginius biometanui gaminti ir prijungti sistemą prie dujų operatoriaus tinklo. „Pagrindinė medžiaga, reikalinga perdirbant atliekas, – gyvulių mėšlas. Jis sudarys 99 proc. visų žaliavų biodujų gamybai. Biodujų jėgainė nebus susijusi su grūdų džiovyklomis. Mūsų projekte nenumatytas biometano dujų išpilstymas. Mūsų tikslas – tiekti dujas į dujotiekį. Turėti kolonėlę, kaip degalinę – tokio dalyko aš neįsivaizduoju. Čia – sudėtingas reikalas. Kur visa tai laikyti? Kiek tie ūkininkai, vienas ar kitas, biometano paims? Tam tikro jo kiekio ūkininkams reikės tik džiovinant grūdus. Biometano gamyba yra nepertraukiama, gaminama milijonai kubų. Tai ar gamintojui yra naudinga turėti nestabilią, neaiškią rinką? Jei metai bus gražūs, grūdų džiovinti nereikės ir niekas biometano dujų neims. Kaip tuomet projektą reikėtų suvaldyti? Tačiau šiuo metu nieko negaliu pasakyti, galbūt ateitis bus kitokia. Galbūt biometanas bus reikalingas technikai? Tačiau šiai dienai nėra technikos, varomos biometanu. Todėl negali atsirasti nei biometano kolonėlių, nei kažkokio kito varianto. Kaip bus ateityje, ar kažkas keisis? Kas žino... Jei atsiras vartotojų, galbūt atsiras ir biometano išpilstymas“, – argumentus dėstė K. Krištolaitis.

Siekė išsiaiškinti

Prieš kelerius metus Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekė išsiaiškinti, su kokiais trikdžiais susiduria norintys gaminti biometano dujas – tvarią bei klimatui draugišką alternatyvą dyzeliui ir benzinui. Todėl ŪP pasiteiravo, kas šiai dienai paaiškėjo. Anot ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriaus, nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad įgyvendinant strateginį atsinaujinančių energijos išteklių tikslą bus siekiama didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį. Palyginus su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu iki 2020 m., tai siekė 30 proc. o iki 2030 m. turėtų siekti 45 proc. „Įvertinus faktinius surenkamos žaliavos statistinius kiekius ir prognozuojamus jų kiekius 2030 m., atsižvelgus į konkrečios žaliavos sausos medžiagos proporcijas bei galimą biometano išeigą nustatyta, kad Lietuvoje didžiausi biometano kiekiai galėtų būti pagaminami iš šiaudų, mėšlo, žolės ir daržininkystės atliekų. Žaliavų panaudojimo biodujų gamybai apimtis gali riboti jų paklausa kitoms jų panaudojimo alternatyvoms: mėšlo, šiaudų nukreipimas dirvožemiui tręšti, žemės ūkio atliekų, žolės panaudojimas komposto gamybai ir pan. Šiuo metu veikiančių biodujų jėgainių operatoriai vienu didžiausių iššūkių laiko nenutrūkstamo žaliavų tiekimo srauto užtikrinimą“, – teigė ŽŪM. Šiuo metu turimi žaliavų kiekiai leidžia pagaminti nuo 4 iki 6 TW biometano per metus. Nacionaliniame energetikos ir klimato kaitos srities veiksmų plane numatyta, kad visos pagamintos biometano dujos iki 2030 m. bus nukreipiamos į transporto sektorių. Ši nuostata kartu su kitomis NEKS veiksmų plano priemonėmis yra peržiūrima ir prireikus bus atnaujinta šiais metais. Kita galima biodujų panaudojimo sritis – žemės ūkio sektorius, kuriam aktuali tiek iš biodujų gaminama elektros ir šilumos energija, tiek biometano dujos, tiek šalutiniai biodujų gamybos proceso produktai.

Galima statyti ir dirbti

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 106, 2023 m. rugsėjo 21 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.