Eksperimentai keliasi į gamybinius plotus

Sėjos laikas – ne esminis veiksnys

Buvo daug diskutuojama apie tinkamiausią sėjos laiką, tačiau su rapsais juokauti nederėtų, nes jie labai reaguoja į sėjos datą. Augintojai patys pastebi, kaip skiriasi pasėliai, kurių sėjos laikas skiriasi tik viena diena. Galima diskutuoti, kad vėluojant sėją buvo normalus derlingumas ir panašiai, jau ne kartą sakiau, kad sėjos data – tik vienas iš veiksnių. Jei prisirišime prie sėjos datos, o ignoruosime kitas sąlygas, vėliau reikės vykdyti daug „gelbėjimo“ akcijų. Taigi, rapsai sudygo, o kai kuriuose ūkiuose jau pasėti ir žieminiai kviečiai. Anksti. Taip, bet tai daugiau eksperimentai, tačiau tokių eksperimentų daugėja. Praėjusio rudens ankstyva sėja (rugpjūčio 15 d.) parodė neblogus rezultatus. Pasėjus 2 mln./ha dviejų veislių mišinio, derlingumas siekė 7,5 t/ha. Tačiau viena veislė pasirodė visiškai neatspari virusinėms ligoms, augalai buvo 100 proc. pažeisti, taigi derlių suformavo tik viena veislė, t. y. 1 mln. pasėtų sėklų. Galima sakyti, kad anksti pasėjus amarai ir cikados užnešė virusus, tačiau tame pačiame ūkyje kviečius pasėjus rugsėjo 25 d., ta pati veislė buvo pažeista ne tik viruso, bet ir šaknų puvinių. Vadinasi, sėjos laikas nebuvo esminis veiksnys. Labai gerai, kad eksperimentai iš mažų bandymų laukelių persikelia į gamybinius plotus. Sėjos laiko klausimais tikriausiai būtų galima diskutuoti iki pažaliavimo, bet ar tikslinga? Apibrėžti laiką būtų sudėtinga, nes net tame pačiame ūkyje skirtinguose laukuose gali tekti parinkti skirtingą sėjos datą: į vieną lauką bus galima sėti rugsėjo pradžioje, o kitas gali pasiruošti tik antroje rugsėjo pusėje.

Vėlyva sėja – problemų pradžia

Augintojai patys pastebi ir sako, kad neįžvelgia žieminių kviečių derlingumo padidėjimo dėl šiltesnių rudens ir žiemos orų, tikėtina, kad derlingumo potencialas padidėjo dėl augalų selekcijos. Tai logiška, nes jei vienas rodiklis didėja, kitas turi mažėti. Taip nutiko ir selekcijoje. Siekiant aukšto produktyvumo, sumažėjo veislių gebėjimas prisitaikyti prie mažiau optimalių auginimo sąlygų, todėl genetinio derlingumo didėjimo tempas sulėtėjo iki maždaug 0,5 proc. per metus. Kviečiams neprisitaikius prie aplinkos veiksnių kaitos, augalai tampa pažeidžiami ir sumažėja jų produktyvumas. Štai šiemet kviečiai grūdų pildymosi laikotarpiu buvo veikiami aukštų oro temperatūrų ir tai neigiamai paveikė augalų augimą, derlingumą ir grūdų kokybę. Net ir daugiamečiai stebėjimai rodo tam tikras tendencijas. Antai aukšto derlumo dirvose sėjant iki rugsėjo 11–20 d., varpoje vidutiniškai buvo 70–80 žiedų, o iki brandos išliko 40–50 grūdų. Pasėjus spalio 1–10 d., žiedų skaičius buvo 65–70 vnt., o grūdų vidutiniškai išliko 30–40. Matosi, kad žiedų apsivaisinimas silpnesniuose augaluose buvo komplikuotesnis ir, jei pasėlio tankumas būtų 6 mln. produktyvių stiebų 1 ha, vidutiniškai prarastume 60 mln. grūdų arba apie 2,0–2,5 t/ha. Tačiau vėlyvos sėjos pasėliuose gavus 7–7,5 t/ha, nelabai kas vargino save mintimis, kad derlingumas galėjo būti 9 t/ha. Buvo ūkių, kuriuose aukšta žemdirbystės kultūra, tad pasėję po rugsėjo 20 d. kviečių kūlė 8 ir 9 t/ha. Viskas gerai, bet ar panašios sąlygos pasikartos?

Kartais žieminių kviečių sėja suvėlinama dėl priešsėlio ypatumų. Pavojus dėl vėluojančios sėjos dar labiau padidėja, jei trūksta darbo jėgos ir technikos arba susidaro ekstremalios oro sąlygos, ypač kai reikia greitai atlikti pagrindines lauko darbų operacijas (derliaus nuėmimas, žemės dirbimas ir sėja).

Vėlyva kviečių sėja dažnai būna problemų pradžia, nes nutolstama nuo optimalių sąlygų augalams net ir esant optimalioms meteorologinėms sąlygoms. Pavėlavus sėją, žieminių kviečių augalai gali susidurti su nepalankiomis sąlygomis, pavyzdžiui, žema temperatūra, o tai gali lemti prastą sėklų dygimą, prastesnį krūmijimąsi ir mažą pasėlio tankumą. Pradžioje rašiau, kad ūkininkas, kai anksti sėjo, rinkosi 2 mln./ha sėklų normą, o vėlinant sėją normą reikia didinti iki 4,5–5,0 mln./ha, sėjant mažą normą galima rinktis aukštos kokybės sėklas, o kai reikia didinti normą, kiekvienas pagalvoja, kokia bus sėklų kaina. Vėlinant sėją, reikėtų kaip tik rinktis aukščiausią sėklų kokybę, sėklų daigumas turėtų būti ne mažesnis kaip 95–97 proc., nes šiuo atveju tikėtinas 85–88 proc. sėklų daigumas.

Ūkio galimybės ir kitos sąlygos

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.