Ekspertai: pasėlių būklė kol kas nuteikia optimistiškai, bet grėsmę kelia kenkėjai

„Šiuo metu augalai atrodo tikrai stiprūs – kviečiai gerai pasisavino azotą, šiaudai ilgi, o rapsai šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje – įspūdingi. Tačiau laukų vaizdas dar nereiškia, kad viskas baigta: kenkėjų populiacijos didėja, o kai kurie laukai net nepasidavė žeminimui. Ši vasara dar gali išbandyti ūkininkų kantrybę“, – perspėja „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.

Rapsai ir kviečiai atsigavo – bet ne visur vienodai

Pasak ekspertės, kviečiai šiemet itin gerai įsisavino azotą, o dėl to susiformavo ilgi stiebai bei masyvūs lapai. Kai kuriose vietovėse – ypač šiaurės, šiaurės-vakarų  Lietuvoje – rapsai įspūdingi tiek savo ūgiu, tiek ilgomis, gausiomis ankštaromis. Tačiau ne visi ūkininkai gali džiaugtis vienodais rezultatais.

„Yra ūkių, kuriuose augimo reguliatorių poveikiui  kviečiai nepasidavė – augalai išliko aukšti, o stiebai nebuvo pakankamai sutvirtinti. Tokiuose laukuose pasėliai atrodo įspūdingai, bet tai slepia pavojų. Jei artimiausiomis savaitėmis sulauksime stipresnių liūčių ar vėjo, jie gali tiesiog išgulti. Tokie pasėliai ne tik apsunkina derliaus nuėmimą, bet ir lemia grūdų kokybės praradimus. Todėl ūkininkams svarbu įvertinti situaciją iš anksto ir imtis papildomų sprendimų, kurie padėtų stabilizuoti pasėlių būklę“, – sako G. Pšibišauskienė.

Ekspertės teigimu, pietiniuose šalies regionuose situacija kur kas jautresnė: rapsai čia dažniau nukentėjo nuo šalnų ir kenkėjų, todėl augalai vėliau baigia žydėjimą, o kai kur – žiedai liko be apvaisinimo dėl patirto streso.

Šiaudų perteklius: ką su juo daryti?

Kadangi šiemet pasėliai stipriai išsivystę, daugelis ūkių susiduria su šiaudų pertekliumi. Specialistė ragina ūkininkus neapiplėšti dirvos išvežant šiaudus, o rinktis tvaresnius sprendimus.

„Rekomenduojame naudoti šiaudų skaidymo priemones: biologinį preparatą arba jų mišinius su azotinėmis trąšomis, pavyzdžiui, amonio salietra. Tai padeda skatinti mikrobiologinį aktyvumą, praturtina dirvožemį ir skatina skaidymo procesus“, – sako G. Pšibišauskienė.

Tai itin aktualu tuose ūkiuose, kuriuose šiaudų masė gali trukdyti kitų darbų eigai arba daryti neigiamą poveikį dirvožemio struktūrai.

Įsibėgėję kenkėjai verčia imtis skubių veiksmų

Šis sezonas išsiskiria ne tik neįprastu oro sąlygų svyravimu, bet ir dar nematytu kenkėjų suaktyvėjimu. Pasak G. Pšibišauskienės, šiemet ūkiuose fiksuojamas ne tik žinomos, bet ir naujai plintančios, kai kur net invazinės rūšys, kurios kelia pavojų visų tipų pasėliams – nuo javų iki daržovių.

„Stebime situaciją, kai anksčiau reti ar visai nefiksuoti kenkėjai tampa vis dažnesni. Dalis jų – Lietuvoje naujos rūšys, kitos – žinomos, bet masiškai išplitusios. Populiacijos ne tik padidėjo, bet ir tampa vis sunkiau valdomos. Šių metų derliaus kokybė ir kiekis gali priklausyti ir  nuo to, kaip ūkininkai suvaldys šį iššūkį“, – sako ekspertė.

Viena iš svarbiausių ir pavojingiausių grėsmių – šliužai. Šie kenkėjai nėra selektyvūs – jie puola ir žemės ūkio augalus, ir daržoves, daro žalą tiek lauko, tiek šiltnamio kultūroms. Pasak G. Pšibišauskienės, Lietuvoje šiuo metu stebimos tiek vietinės, tiek invazinės šliužų rūšys.

Šliužai, anot specialistės, itin pavojingi jauniems augalams. Jie geba sunaikinti ką tik pasėtus ar tik sudygusius augalus, kurie rudenį dar tik formuosis. Jeigu suaugusio augalo jie nesugebėtų nužudyti, tai mažą, gležną daigą – labai lengvai.

„Jei šliužas pasiekia mažą augalėlį, ypač cukrinį runkelį ar jautresnę daržovių kultūrą – jis gali jį sunaikinti per vieną naktį. Todėl svarbu reguliariai tikrinti pasėlius, stebėti, ar nėra nugraužtų lapelių, ir nelaukti, kol situacija taps kritinė“, – įspėja ekspertė.

Ji taip pat pabrėžia, kad šliužų kontrolė turi būti ne epizodinė, o nuosekli – jų populiacija didėja visą vasarą. Todėl būtina įtraukti šliužų kontrolės priemones į bendrą ūkio priežiūros planą.

Svarbu laiku užkirsti kelią

Norėdami užtikrinti derliaus kokybę, šiuo metu ūkininkai aktyviai vykdo vėlyvąjį tręšimą ir augalų apsaugos darbus. Pasak „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovo Andriaus Lukoševičiaus, jau ankštaras auginantiems rapsams ar išplaukėjusiems kviečiams dar galima duoti reikalingų maistinių medžiagų.

„Kviečiams ir rapsams tręšimui per lapus dabar turėtų būti naudojami produktai sudėtyje turintys azoto, kalio ir sieros. Taip pat tinka aminorūgščių pagrindu pagaminti produktai, kurie paskatina vandens kaupimą augale ir ypač suaktyvina augalo įvairias biochemines reakcijas.  Jei matomas maisto medžiagų stygius, rekomenduojame naudoti subalansuotus mišinius – jie padeda augalams išlaikyti augimo tempą ir suformuoti kokybišką derlių“, – sako A. Lukoševičius.

Be tręšimo, didelis dėmesys šiuo metu skiriamas ir apsaugai nuo ligų bei kenkėjų. Pasak A. Lukoševičiaus, atšilus orams rapsų pasėlius vis dažniau puola ne tik vabzdžiai, bet ir ligų sukėlėjai.

Laukuose taip pat tęsiami vasarinių kultūrų priežiūros darbai: piktžolių kontrolė, mikroelementų tręšimas, pasiruošimas tolesnei vegetacijos fazei ankštiniuose augaluose. Ūkininkams ši vasaros pradžia tampa ir produktyvi, ir taktiškai sudėtinga – reikalaujančia tikslumo, prevencijos ir greitų sprendimų.

 "Bosanova" informacija