Ūkininkai ragina Europos politikus atsimerkti

Ekspertai (Cedric Benoist, „Copa-Cogeca“ grūdų darbo grupės pirmininkas bei Stephanas Arensas, „Copa-Cogeca“ aliejinių sėklų ir baltyminių augalų darbo grupės pirmininkas) teigia, kad nuo 2000 m. ES javų ir aliejinių augalų derliaus augimas sustojo. Nors aliejinių augalų sėklų gamybos apimtys padidėjo, tačiau tai daugiausia lėmė užsėtų plotų plėtra, o ne paties derliaus augimas. Kai tokie cikliniai nuosmukiai pasikartoja, tai rodo esmines struktūrines problemas, kurių jau nebegalima ignoruoti, sakoma „Copa-Cogeca“ pranešime.

Klimato kaita

Derliaus sąstingis ir net gamybos mažėjimas gali būti siejamas su įvairiomis tarpusavyje susijusiomis priežastimis, kurių pagrindinis veiksnys neabejotinai yra klimato kaita. Bėgant metams ekstremalūs oro reiškiniai dažnėjo, o tai sukelia didelių nuostolių – ar dėl sausrų, kaip antai 2023 m. Ispanijoje, kur buvo prarasta daugiau nei 40 proc. produkcijos, arba dėl gausių kritulių ir potvynių, kaip matyti iš audros „Borisas“.

Besikeičiantys orai taip pat paveikė kenkėjų ir ligų atakas. Kenkėjų daroma žala auga. Atsiranda naujų kenkėjų, prisitaikiusių prie šiltesnių sąlygų. Iki šiol nematyto masto augalų ligų paplitimą išprovokamo drėgmės perteklius. Tuo tarpu ūkininkams prieinamų priemonių, skirtų kovai su šiais kenkėjais ir ligomis, pasirinkimas nuolat mažėja.

Veikliųjų medžiagų mažėjimas

Nors 2001 m. ES apyvartoje buvo apie 900 veikliųjų medžiagų, o šiandien jų yra mažiau nei 470.

Realybė tokia, kad alternatyvos, tokios kaip biologinės kontrolės metodai, kuriamos pernelyg lėtai. Vidutiniškai ES ūkininkai kasmet praranda apie 16 įprastų veikliųjų medžiagų, o įgyja tik apie 6 naujas alternatyvas, kurių dauguma netinka naudoti atvirame lauke ir šiuo metu jų veiksmingumas nėra vertinamas.

Stringa veisimas

Prisitaikant prie sausrų šiuo metu žemės ūkio strategai pagrindinį dėmesį skiria naujų veislių, pritaikytų ekstremalioms oro sąlygoms, kūrimui. Tačiau net ir šioje srityje pažanga sustojo. Be naujų priemonių, pvz., naujų genominių veisimo metodų, kurie vis dar nėra patvirtinti ES, bus sunku pasiekti pakankamai greitą pažangą, kad labiausiai paveiktos valstybės narės galėtų tęsti gamybą.

Piktžolių antplūdis

Kitas svarbus veiksnys, turintis įtakos ES javų ir aliejinių augalų sėklų auginimui, yra pastaraisiais metais pastebėtas spartėjantis piktžolių užžėlimas. Nors mums vis dar trūksta išsamių duomenų, akivaizdu, kad ūkininkams vis sunkiau kovoti su piktžolėmis.

Kaip ir kenkėjų bei ligų atveju, gera žemės ūkio praktika gali žymiai sumažinti piktžolių spaudimą, tačiau tik tada, kai tai naudojama kartu su bet kokio pobūdžio fitosanitariniais produktais (įprastiniais, biologiniais ir kt.). Vėlgi problema ta, kad yra vis mažiau veikliųjų medžiagų, todėl didėja piktžolių atsparumas. Reikėtų suvokti, kad nesugebėjimas kontroliuoti piktžolių neišvengiamai padidins ir pavojų sveikatai, pvz., paskatins parazitinių rugio grybų - skalsių, kurios yra alkaloidų gamintojos, augimą.

Dvigubas smūgis

Derlingumo ir kokybės praradimas de facto reiškia ir pardavimų susitraukimą bei pelno praradimą, taip pat menkesnį tiekimo grandinių (maisto, gyvūnų pašarų bei biokuro žaliavos) saugumą. Deja, neskaitant šio produktyvumo sumažėjimo, per pastaruosius trejus metus ūkininkai patyrė dvigubą smūgį, pabrėžia žemės ūkio ir kooperatyvų skėtinių organizacijų „Copa-Cogeca“ ekspertai.

Pirma, po COVID-19 gamybos sąnaudos labai išaugo, ypač tai liečia su trąšomis susijusią gamybą. Šią problemą dar labiau paaštrino karas Ukrainoje, dėl kurio trąšų kainos smarkiai išaugo (pavyzdžiui, karbamidas nuo maždaug 200 eurų prieš karą pakilo iki 1000 eurų piko metu, o dabar siekia maždaug 400 eurų). Trąšos sudaro 30–50 proc. javų ir aliejinių augalų sėklų gamybos sąnaudų, priklausomai nuo regiono.

Antroji problema kyla dėl prekybos su Ukraina liberalizavimo, siekiant paremti ją kare. Dėl to ES rinka buvo užtvindyta daug pigesne ukrainietiška produkcija – grūdais, aliejinių augalų sėklomis. Grūdų importas iš Ukrainos padidėjo nuo 9 mln. tonų per metus iki daugiau nei 18 mln. tonų, t. y. maždaug 7 proc. ES produkcijos, o aliejinių augalų sėklų importas išaugo nuo 5,5 mln. tonų iki 8 mln. tonų, kas sudaro maždaug 25 proc. ES produkcijos. Tuo pačiu metu ES nesumažino importo iš kitų trečiųjų šalių, o gamyba ir vartojimas išliko stabilūs. Dėl to ES rinkoje susidarė perteklinė pasiūla, galiausiai kainos nukrito iki nenormaliai žemo lygio.

Laikas imtis veiksmų

Labiau nei bet kada anksčiau ES laikas imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų atkurta Bendrijos grūdų ir aliejinių augalų sėklų sektoriaus gamyba tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.

Ragindama ES imtis veiksmų, kad būtų atkurtas Bendrijos grūdų ir aliejinių sėklų sektoriaus lygis bei gyvybingumas, „Copa-Cogeca“ sako: „Turime ir toliau remti Ukrainą, tačiau reikia subalansuoto požiūrio. Vykdoma Asociacijos susitarimo su Ukraina peržiūra turi apimti apsaugos priemones, skirtas apriboti importą ir užtikrinti vienodas sąlygas gamybos standartų atžvilgiu. Turi būti sukurta konkurencinga trąšų aplinka, užtikrinanti ES ūkininkams galimybę gauti trąšų tokiomis kainomis, kokias gali įsigyti jų kolegos visame pasaulyje. Galiausiai, kai reikia suteikti ūkininkams priemones, reikalingas kovai su klimato kaitos padariniais, ES turi spręsti šią problemą daug greičiau". 

Parengė Ričardas Čekutis