Ekstremalu: šalyje krito 4,7 mln. ūkinių gyvūnų

Mongolijos vyriausybė vasario 14 d. priėmė rezoliuciją, pagal kurią iki gegužės 15 d. paskelbta ekstremalioji padėtis dėl šalį paveikusio meteorologinio reiškinio, vadinamo „dzudu“. Jo metu oro temperatūra nukrenta iki 30 laipsn. šalčio ir žemiau, pučia stiprūs vėjai, pasireiškia gausus snygis ir apledėjimas. 2023–2024 m. žiemą Mongolijoje užfiksuotas didžiausias sniego kiekis per pastaruosius 49 metus.

Žiema prasidėjo staiga, lapkričio pradžioje gausiai pasnigo. Tuomet buvo trumpas atšilimas, o po jo prasidėjo ekstremalūs šalčiai (žemiau -40 °C), kurie tęsėsi iki pat gruodžio antrosios pusės. Dėl to kaimo bendruomenėms ši atšiauri žiema tapo ypač sudėtinga. Gyvuliai negalėjo patekti į ganyklas. Sniegas gyventojams užkirto kelius, jie negalėjo naudotis sveikatos priežiūros, švietimo paslaugomis. Buvo sutrikdytos maisto, vaistų, vartojimo prekių, kuro, pašarų tiekimo grandinės. Šalies Nacionalinio ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (EOC) duomenimis, baigiantis vasariui sniego gniaužtuose buvo įkalinti 13, tūkst. namų ūkių. Tačiau bėgant savaitėms padėtis negerėjo – „dzudas“ apėmė 76 proc. šalies teritorijos.

Iki šiol Mongolijoje apie 300 tūkst. žmonių užsiima klajokline gyvulininkyste. Piemenų ekonominiai nuostoliai yra milžiniški. Vasarį šalies valstybinė ekstremalių situacijų komisija skelbė, kad per ekstremalią žiemą žuvo 1,5 mln. gyvulių, o kovo mėnesį nuostolių mastai išaugo trigubai. Neatmetama, kad praradimų statistika per artimiausias savaites gali gerokai padidėti.

Kovo 18 d. paskelbtu pranešimu susirūpinimą išreiškė Tarptautinė Raudonojo kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio federacija (IFRC). Jos duomenimis, su gyvulių kritimais susidūrė apie 75 proc. visų piemenų namų ūkių. Daugiau nei 7 tūkst. šeimų dabar stokoja tinkamo maisto, gausus sniegas jurtose įkalino daugiau nei 1 tūkst. piemenų namų ūkių. Apie 2,3  tūkst. piemenų šeimų prarado daugiau nei 70 proc. savo gyvulių.

Teigiama, kad ši krizė sudėtingesnė nei per ankstesnį „dzudą“ 2010 m., kai buvo prarasta 10,3 mln. gyvulių ir nukentėjo 28 proc. Mongolijos gyventojų. Krizė ypač skaudžiai paveikia mažesnes bandas turinčius augintojus.

Kaltina klimato kaitą

Istoriniais duomenimis, XVIII a. buvo 15 „dzudų“, XIX a. – 31, o XX a. – 43. Anksčiau buvo prognozuota, kad jie gali užklupti kas 8–12 metų. Dabar gi jie tikėtini kas antrus metus.

Dėl dažnėjančių ekstremaliųjų klimato reiškinių yra kaltinama klimato krizė. Ji Mongolijoje lemia šiltesnes ir sausesnes vasaras bei atšiauresnes žiemas.

Kita vertus, kaip pastebi analitikai, nuo 1990 m. šioje Azijos šalyje labai išaugo gyvulių skaičius, taigi ganyklos yra pernelyg nuganomos, o užėjus „dzudui“, piemenims jau sunku rasti pakankamai ganyklų nuo didelio šalčio nusilpusiems savo gyvuliams.

Kaip skelbia naujienų agentūra MONTSAME, dabar šalyje ketinama rengti įstatymo dėl neigiamo klimato kaitos poveikio tradicinei gyvulininkystei švelninimo projektą ir priemonių, kurios užtikrintų tvarią gyvulininkystės plėtrą, planą.

ŪP portalo informacija

Viršelis: Mongolijos piemuo veda savo galvijus, ožkas ir arklius per gilų sniegą. Mongolijos Raudonojo Kryžiaus draugijos (MRCS) nuotrauka