Ekvilibristika strateginiu planu: perdavė laiku ar melavo?

Nors Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir skelbė, kad paskutinę praėjusiųjų metų dieną Europos Komisijai (EK) pateikė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, tačiau portalas Euractiv.com, remdamasis savo šaltiniais EK, tvirtina, kad mūsų šalis yra tarp 9 Europos Sąjungos (ES) valstybių, kurios laiku nesugebėjo pateikti nacionalinių strateginių planų. ŽŪM atstovai linkę tai laikyti nesusipratimu.

Nepateikė trečdalis

Pirmadienį už žemės ūkį atsakingas EK narys Januszas Wojciechowskis socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje pasveikino 18 valstybių narių, kurios laiku – iki praėjusių metų pabaigos, suspėjo EK pateikti nacionalinius strateginius planus. „Dėkoju žemės ūkio ministrams ir 18 valstybių narių vyriausybėms už tai, kad per nustatytą terminą pateikė nacionalinės žemės ūkio politikos strateginių planų projektus“, – parašė jis ir pridūrė, kad EK tikisi kuo greičiau gauti ir kitų šalių planus.

Kurios šalys nepateikė planų, eurokomisaras nedetalizavo. Portalo Euractiv.com šaltinių EK duomenimis, tarp 9 šalių, kurios laiku EK nepateikė nacionalinių strateginių planų, be Lietuvos dar yra Belgija, Bulgarija, Čekija, Vokietija, Latvija, Liuksemburgas, Rumunija ir Slovakija. EK atstovas portalui plačiau komentuoti situaciją atsisakė.

2023–2027 metų strateginiuose planuose ES šalys turi išsamiai aprašyti, kaip jos pasieks reformuotoje ES bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) iškeltus tikslus, kartu tenkindamos ūkininkų ir kaimo bendruomenių poreikius.

Nesusipratimas?

Tą pačią dieną, kai socialiniame tinkle eurokomisaras J. Wojciechowskis sveikino 18 šalių atstovus, ŽŪM viešai paskelbė, jog „paskutinę metų dieną EK pateikė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, kuriame numatyta, kaip paskirstyti daugiau negu 4 mlrd. Eur Europos paramą žemės ūkiui, taip pat numatyti tikslai ir ūkininkų įsipareigojimai.“

„Strateginį planą EK teikiame laiku, po ilgų konsultacijų su socialiniais partneriais, sprendimų priėmėjais, mokslininkais. Dar turėsime keletą galimybių prie šio plano tobulinimo grįžti, kai EK pateiks savo pastabas, ir nenorime atsidurti paskutiniai tarp tų šalių, kurioms būtų užkrauti didžiausi įsipareigojimai“, – pranešime spaudai cituojamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Portalui Euractiv.com paskelbus, kad jo šaltiniai Lietuvą priskiria prie šalių, kurios nustatytu laiku nepateikė nacionalinio strateginio plano, ŽŪM, kaip teigiama jos pateiktame komentare, dėl to esanti nustebusi.

„ŽŪM aktyviai diskutavo su socialiniais partneriais bei sprendimų priėmėjais dėl strateginio plano turinio. Paskutinė vieša diskusija – tiesioginė ir nuotolinė – dėl plano surengta gruodžio 30 d. ŽŪM maksimaliai išnaudojo laiką įvertinti socialinių partnerių pastabas, kurias jie turėjo galimybę pateikti, ir atlikti pakeitimus, dėl kurių sutarta. Dėl to planas EK pateiktas paskutinę dieną – 2021 gruodžio 31 d.“, – tvirtinama komentare.

Jame aiškinama, kad EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato pareigūnai, įvertinę EK parengtos ir vis dar nepabaigtos naujos elektroninės sistemos (SFC2021) trūkumus bei atsižvelgę į tai, kad dar nėra patvirtinti visi būtini teisės aktai, informavo, kad šalys narės gali dar kelias dienas taisyti SFC2021 sistemoje paskelbtų strateginių planų technines klaidas ir tai nebus laikoma vėlavimu pateikti planą.

Anot ŽŪM, šiuo metu strateginis planas jau yra pateiktas – tai esą patvirtina EK notifikacinis laiškas.

Prašo išsiaiškinti

Kilus abejonių, ar iš tiesų ŽŪM laiku pateikė EK Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, į Seimo Kaimo reikalų komitetą (KRK), taip pat ir Seimo ekonomikos komiteto pirmininką Kazį Starkevičių kreipėsi Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT). Ji prašo ne tik įvertinti susidariusią situaciją, bet ir išsiaiškinti, kas skelbia netiesą. Mat žemės ūkio ministras sausio 5 d. Seimo KRK posėdyje aiškino, jog planą pateikė praėjusių metų paskutinę dieną ir jį taisyti galės tik po to, kai EK pateiks savo pastabas. „Mes norime nors kokio aiškumo, nes jei pasitvirtintų, kad strateginis planas visgi nebuvo pateiktas gruodžio 31 d., tai būtų skandalas, tik dar labiau sustiprinantis mūsų pozicijas, kad K. Navickas nėra tinkamas vadovauti ministerijai. Tai būtų galima traktuoti kaip pasityčiojimą ne tik iš socialinių partnerių, bet ir KRK“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė LŽŪT pirmininkė Danutė Karalevičienė.

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis tikino, kad situaciją jie tikrai aiškinsis. „Ir mums patiems įdomu, kodėl taip yra – gruodžio 30 d. ŽŪM mums aiškino, kad strateginio plano pateikti nespės, kitą dieną – jau skelbia, kad pateikė, tą patį tvirtino ir šią savaitę KRK komitete, o dabar pasirodė informacija, kad strateginis planas nebuvo pateiktas laiku. Tokių dviprasmybių neturėtų būti“, – ŪP tvirtino KRK vadovas.

Nori kaip galima greičiau

Tiek Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, tiek kitų valstybių narių nacionalinius strateginius planus EK turi suderinti ir patvirtinti iki šių metų pabaigos. Šių metų pabaigoje bus rengiamos priemonių įgyvendinimo taisyklės. Tačiau ES žemdirbiai pageidautų, kad tai būtų padaryta kuo greičiau – iki vasaros, kad galėtų planuoti savo veiklą 2023 metams.

„Planuojami naujos BŽŪP pakeitimai yra svarbūs ūkininkams, mes turime žinoti žaidimo taisykles iki 2022 m. pavasario pabaigos“, – dar gruodį išskirtiniame interviu portalui Euractiv.com teigė ES žemdirbių organizacijos COPA prezidentė Christiane Lambert.

EK atstovai anksčiau yra teigę, kad ir EK sieks per tris pirmuosius šių metų mėnesius šalims narėms pateikti grįžtamąją informaciją apie jų pateiktus nacionalinius strateginius planus, o galutinį jų tvirtinimą užbaigti ne vėliau kaip iki šių metų vasaros.

Redakcijos ir socialinio tinklo „Twitter“ nuotraukos