El Ninjo sugrįžta: koks bus poveikis?

Kaip praneša agentūra „Reuters“, sinoptikai prognozuoja šio orų reiškinio suintensyvėjimą, dėl kurio Amerikoje iškris pernelyg daug lietaus, o Azijoje įsivyraus karšti ir sausi orai, sutrikdantys pasėlių sėją ir keliantys susirūpinimą dėl aprūpinimo maistu daugiausiai gyventojų turinčiame pasaulio regione.

Aukščiausias lygis

Meteorologijos biuro pranešime teigiama, kad vandenyno paviršiaus temperatūra regione viršijo El Ninjo slenksčius, o atmosferos rodikliai taip pat patvirtino šio reiškinio susidarymą.

„Prognozės rodo stiprų arba labai stiprų El Ninjo reiškinį, atsižvelgiant į atšilimo mastą centrinėje atogrąžų Ramiojo vandenyno dalyje. Maždaug pusė modelių rodo, kad šios reiškinys gali pasiekti vieną aukščiausių lygių, užfiksuotų nuo 1950 m.“, – pažymėjo institucija.

Mokslininkai teigia, kad klimato kaita sustiprins šių metų El Ninjo poveikį.

Šis oro reiškinys ypač žalingas Australijai, nes daro įtaką žemės ūkio gamybai šalyje, kuri yra viena didžiausių kviečių, cukraus ir jautienos eksportuotojų pasaulyje. Paskutinis El Ninjo reiškinys, Australijoje užfiksuotas 2023–2024 m., sukėlė sausringiausią trijų mėnesių laikotarpį per visą istoriją.

Vienas iš stipriausių tokių įvykių, įvykęs 2015 ir 2016 m., sukėlė didelę sausrą ir sumažino grūdų bei aliejinių sėklų derlių.

Tyrimų eiga

Nuoseklūs El Ninjo tyrimai prasidėjo po 1976 metų, kai galingos liūtys ir nuošliaužos sukėlė didžiulius sugriovimus Amerikoje, o tuo pačiu metu Australijoje degė miškai. Naujas, ypatingas šių reiškinių sustiprėjimas 1982–1983 metais pasitarnavo skubiam tarptautinio monitoringo ir tyrimų programos organizavimui, buvo sukurtos „Tropinių ciklonų”, „Vandenyno” bei „Globalinės atmosferos” tyrimų programos. Vykdant šias programas ir buvo aptiktas bei įvardintas El Ninjo reiškinys Ramiajame vandenyne.

Šiais laikais El Ninjo reiškinio formavimasis yra aptinkamas pasinaudojant daugeliu metodų: palydovų, dreifuojančių plūdurų stebėjimais, jūros lygio tyrimų analize, o ypač analizuojant batitermografų (giluminių temperatūros savirašių) rodmenis. Visų šių tyrimų stebėjimų sistema yra integruota į klimato stebėjimų sistemą. Panaudojant globalinius vandenynų ir atmosferos tyrimų duomenis kuriami modeliai, kurie leidžia prognozuoti El Ninjo ir atlikti detalesnius tyrimus.

Poveikis pasauliui

Kaip akcentuoja Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), ypač stipriai El Ninjo pasireiškia išilgai vakarinių Pietų Amerikos pakrančių (daugiausia Peru). Beveik kiekvienas El Ninjo reiškinys, ar jis būtų silpnas ar stiprus, veikia šį regioną.

Po 1983 m. El Ninjo sukelto potvynio Peru buvo užregistruota daug žmonių sveikatos sutrikimų, tokių kaip ūmios diarėjos atvejų, kvėpavimo takų uždegimų pagausėjimas ir kt. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad su El Ninjo yra susijusios ir kai kurių ligų epidemijos. El Ninjo veikia orus daugelyje regionų, kur būdingos tam tikrų ligų epidemijos: maliarija – Pakistane, Indijoje, Šri Lankoje, Venesueloje, Kolumbijoje.

Daugiausia ištirta ir manoma, kad didžiausią poveikį reiškinys turi šiems rajonams: Australijai, Indijai, Šri Lankai, Indonezijai, Ramiojo vandenyno saloms, Afrikai (skirtingas atskiroms jos dalims), Pietų Amerikai (ypač Amazonės baseinui, Peru, Čilei), Šiaurės Amerikos rajonams (itin Floridai).

Už tropinių zonų ribų, manoma, kad veikia: Naująją Zelandiją, Š. Ameriką, Kanadą, Šiaurės Kiniją, Japoniją. Be to, rusų mokslininkai tyrė El Ninjo poveikį Europai ir Sibirui. Tiesioginio poveikio nustatyti nepavyko, bet yra pastebėta temperatūros svyravimų, kritulių kiekio padidėjimo atvejų (ypač Tolimųjų Rytų rajonuose).

Kaip veikia Lietuvą?

Kaip rašo portalas meteo.lt, tiesioginio El Ninjo poveikio Lietuvai nėra, tačiau per globalią atmosferos cirkuliaciją netiesiogiai gali būti paveikiami ir Lietuvos orai. Šį poveikį įvertinti labai sunku – tiesiog tokie reiškiniai sutrikdo atmosferos cirkuliaciją virš Ramiojo vandenyno tropinės dalies.

Šį trikdį galima įsivaizduoti naudojant analogą: kaip įmetus akmenuką (kuris simbolizuoja EL Ninjo regione vykstančius procesus) vandens paviršiuje nuvilnija bangelės (kurios atitinka signalą atmosferoje). Pagal bangelių stiprumą Lietuva būtų toli nuo bangelių sklidimo epicentro, todėl tiesioginio poveikio beveik nėra arba jis labai silpnas.

Kita vertus, net ir esamas poveikis gali būti užgožiamas svarbesnių veiksnių, kaip regioninės cikloninės ir anticikloninės veiklos bei vietinių žemės paviršiaus sąlygų (reljefas, įšilimas ir pan.) poveikio. Šie veiksniai dažniausiai turi lemiamą poveikį Lietuvos orams.

Parengė Ričardas Čekutis