Trečdalis elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų klientų – iš trečiųjų šalių

„Ši Lietuvos banko analizė pirmą kartą tokiais pjūviais atskleidžia EPĮ ir MĮ klientų struktūrą. Mes pabrėžiame finansų rinkos dalyviams, kad jie turėtų tinkamai vertinti ir valdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo bei sukčiavimo riziką. Jeigu ji yra susijusi su padidinta geografine arba verslo rizika, įstaigos turi taikyti sustiprintas priemones“, – sako Lietuvos banko Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų priežiūros skyriaus vadovas Denas Jonas Gadeikis.

EPĮ ir MĮ turi daugiau kaip 1,7 mln. klientų, didžioji dalis jų yra fiziniai asmenys – apie 1,6 mln., arba 95 proc. visų klientų. Du trečdaliai visų fizinių asmenų yra iš Europos ekonominės erdvės, kiek daugiau nei 30 proc. – iš trečiųjų šalių (Ukrainos, Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos, Maroko Karalystės, Kolumbijos Respublikos ir kt.).

Juridiniai asmenys sudaro tik apie 5 proc. visų EPĮ ir MĮ klientų. Beveik 90 proc. jų įsteigti Europos ekonominėje erdvėje, 10 proc. – trečiosiose šalyse (Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, Šveicarijos Konfederacijoje, Honkonge, Kanadoje ir kt.).

Lietuvoje reziduoja apie 13 proc. EPĮ ir MĮ klientų fizinių asmenų (11 proc. fizinių asmenų yra Lietuvos piliečiai), čia yra įsteigta 31 proc. klientų juridinių asmenų.

Beveik 1,5 mln. EPĮ ir MĮ klientų yra nesusiję su Lietuva. Tai, kad sektoriaus įstaigos aptarnauja nerezidentus iš plačios geografinės teritorijos, didina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką.

Situacija su maždaug 120 tūkst. EPĮ ir MĮ juridinius subjektus kontroliuojančiais asmenimis, galutiniais naudos gavėjais, yra panaši. 82 proc. jų yra iš Europos ekonominės erdvės, 18 proc. – trečiųjų šalių ir didelės rizikos šalių. Lietuvos pilietybę turi apie ketvirtadalis EPĮ ir MĮ naudos gavėjų.

Nors sektorius aptarnauja mažą skaičių klientų iš tikslinių teritorijų ir trečiųjų šalių, pastarųjų vidutinė mokėjimo operacijų vertė yra beveik 5 kartus didesnė nei Europos ekonominės erdvės klientų vidutinė mokėjimo operacijų vertė.

EPĮ ir MĮ aptarnauja klientus, kurių veikla sietina su didesne pinigų plovimo rizika (kriptoturto keityklos, IT, rinkodaros ir konsultacijų paslaugas teikiančios įmonės, kurioms priskiriama didesnė rizika dėl sudėtingumo įrodyti faktinį paslaugų įgyvendinimą, Forex, lošimo įmonės ir kt.). Nors tokie klientai, juridiniai asmenys, sudaro tik apie dešimtadalį viso sektoriaus klientų juridinių asmenų, tačiau jų operacijos pagal vertę sudaro daugiau kaip du trečdalius visų juridinių asmenų operacijų vertės – beveik 17 mlrd. Eur.

Apie trečdalį bendros juridinių asmenų mokėjimo paslaugų vertės sudaro finansų įstaigos, 15 proc. – paslaugos, susijusios su virtualiuoju turtu. Maždaug po 10 proc. visų juridinių asmenų operacijų vertės tenka IT, rinkodaros ir konsultacinių paslaugų bei loterijų ir (ar) azartinių lošimų organizavimo (vykdymo) paslaugų teikėjų mokėjimo paslaugoms.

Pabrėžiama, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika didelė yra dėl to, kad sudėtinga nustatyti galutinį paslaugos naudotoją, operacijų stebėsena yra prasta, todėl kyla grėsmė, kad gali būti lengvai renkamos lėšos neteisėtiems PPTF tikslams siekti, nusikaltėliai gali naudotis pinigų mulais ir kt.

Be to, didelę dalį trečiųjų šalių ir tikslinių teritorijų sudaro aukštos ir labai aukštos rizikos valstybės – Haičio Respublika, Čado Respublika, Mianmaro Sąjungos Respublika, Kongo Demokratinė Respublika ir kt., kuriose yra itin reikšmingų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių trūkumų, suteikiančių galimybę lengviau pasinaudoti sektoriumi neteisėtais tikslais.

Didžiausios vertės mokėjimus EPĮ ir MĮ atlieka Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Vokietijoje, Danijoje. Didžiausia mokėjimo operacijų vertė fiksuojama Lietuvoje, nes, nepaisant to, kad aptarnaujami klientai nerezidentai, lėšos patenka į Lietuvoje registruotas įstaigas.

Lietuvoje veikia 80 elektroninių pinigų įstaigų ir 43 mokėjimo įstaigos.

Lietuvos banko informacija