ELEKTRUM LIETUVA“, vykdydama veiklą „Vasaros“ ir „Bičiulystės“ saulės parkuose, nurodė vartotojams, jog nuotolinės saulės elektrinės (NSE) bus įrengtos greitai ir padės sutaupyti. Bendrovė skleidė NSE projektų reklaminius pranešimus, kuriuose buvo naudojami tokie reklaminiai šūkiai: „Elektrą ELEKTRUM saulės parke gaminkite jau pavasarį!“; „Sutaupykite elektrą gamindamiesi ELEKTRUM saulės parke!“; „Saulės parkas – puiki alternatyva tiems, kas gyvena bute, bet elektrą nori gaminti patys“; „Rezervuokite saulės elektrinės dalį ELEKTRUM saulės parke JAU DABAR“; ir kt.
Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nustatyta, kad klaidinantys veiksmai yra apgaulingos informacijos pateikimas arba tokios informacijos, kuri nors ir faktiškai tiksli, tačiau dėl pagrindinių produkto savybių, pavyzdžiui, prieinamumo, pristatymo apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją, pateikimas. Komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip komercinis pasiūlymas nurodyta kaina, kai vėliau vartotojams atsisakoma parodyti reklamuotą produktą arba priimti to produkto užsakymą, arba pristatyti jį per protingumo kriterijus atitinkantį laiką.
VVTAT konstatavo, jog vartotojai, sudarydami sutartis, kurių objektas yra tam tikri alternatyvūs elektros energijos tiekimo pasiūlymai, visuomet atkreipia dėmesį į šių pasiūlymų aprašymuose pateikiamą informaciją – taikomus tarifus, elektros energijos generavimo laikotarpius ir kitas siūlomų paslaugų teikimo sąlygas. Priimant sprendimus dėl atitinkamų elektros energijos tiekimo pasiūlymų pasirinkimo, vartotojams didelę reikšmę turi šių pasiūlymų sąlygų palyginimas. Taigi, verslo subjektų nurodomi terminai, nuo kurių vartotojams turėtų būti pradedama tiekti elektros energija, gaminama saulės elektrinių parkuose, turi esminę reikšmę apsisprendimui dėl sandorio su atitinkamu elektros energijos tiekėju sudarymo/nesudarymo.
Tyrimo metu nustatyta, jog vartotojų įsigytos NSE dalys jiems nebuvo perduotos pirminiame viešai skelbtame pasiūlyme bei su vartotojais sudarytuose susitarimuose nurodytais terminais, terminai buvo vis atidedami, todėl vartotojai buvo suklaidinti ir patyrė nuostolių. Tokie „ELEKTRUM LIETUVA“ veiksmai negali būti laikomi sąžiningais vartotojų atžvilgiu.
Nors bendrovė ėmėsi veiksmų kompensuoti dėl NSE dalių pridavimo vėlavimo vartotojų patirtus nuostolius, didelis suklaidintų vartotojų skaičius ir kitos tyrimo metu nustatytos aplinkybės lėmė, jog „Elektrum Lietuva“ atsakomybės neišvengė.
VVTAT konstatavo, jog aplinkybės, susijusios su atitinkamų projektų vykdymo trikdžiais, neatleidžia „ELEKTRUM LIETUVA“, kaip savo srities profesionalo, nuo pareigos užtikrinti, jog vartotojų atžvilgiu prisiimti įsipareigojimai būtų vykdomi tinkamai ir laiku, o vartotojų teisėti lūkesčiai nebūtų pažeidžiami.
ELEKTRUM LIETUVA“, UAB, nevykdydama įsipareigojimų vartotojams laiku, pažeidė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 7 straipsnio 6 punktą. VVTAT įvertino, jog susiklosčiusi situacija su vartotojais nėra vienkartiniai, dėl žmogiškos ar techninės klaidos nutikę atvejai. Vartotojai, žinodami, kad „ELEKTRUM LIETUVA“, UAB neapskaičiuos savo rizikos ir nesilaikys vartotojų atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų, galimai nebūtų įsigiję NSE dalių „Bičiulystės“ ir „Vasaros“ saulės parkuose, o būtų rinkęsi kitą paslaugos teikėją.
VVTAT atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, jog bendrovė kompensavo dėl NSE dalių pridavimo vėlavimo patirtus nuostolius bei atsižvelgė į tai, kad visi „Bičiulystės“ ir „Vasaros“ saulės parkų klientai galiausiai buvo prijunti prie ESO tinklo.
Atsižvelgdama į minėtus įstatymo pažeidimus, aplinkybes ir vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, VVTAT „ELEKTRUM LIETUVA“, UAB skyrė 90 000 eurų baudą.
Nutarimas per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
VVTAT informacija