Elniai – niekadėjai ar niekuo dėti?

Būriuojasi arti fermų

Lietuvoje yra paskelbtos 6 MLL, apėmusios didžiąją dalį Europos Sąjungos (ES) šalių, protrūkio vietos galvijų ūkiuose Prienų, Tauragės, Vilkaviškio r. ir Marijampolės bei Pagėgių sav. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra nustačiusi tam tikrus gyvūnų judėjimo apribojimus ir pateikusi rekomendacijas prevencinėms priemonėms. Kadangi galvijai klinikinių ligos požymių neturi, ūkininkai pripažįsta, kad dabar daugiau nerimo dėl su MLL susijusio kainų kritimo ir pokyčių rinkoje. Kartu jie kelia klausimą, kas bus, jeigu ši liga įsisuks tarp laukinių elninių gyvūnų, kurių populiacija yra stipriai pagausėjusi. Kalbama, kad elninių gyvūnų skaičius tankumo normas viršija kartais. 

„Pas mus aplinkui labai daug elninių gyvūnų. Matytumėte, kas čia darosi – visai netoli fermų ganosi didelės jų bandos. Panašu, kad niekas nevalioja sureguliuoti daug privisusių kanopinių gyvūnų. Tarp galvijų MLL plitimą galima kažkaip valdyti, yra imtasi priemonių, o kas bus, jeigu ši liga išplis tarp laukinių gyvūnų? Jeigu šalia ūkių vaikščios apsikrėtę elniai, stirnos, tai ligos pernešėjai – mašalai – lengvai pateks ir pas galvijus“, – pavojų dėl laukinės faunos įžvelgė Pagėgių krašte įsikūrusio žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambyno“ direktorius Remigijus Kelneris. Jo nuomone, Lietuvoje yra per daug kanopinių gyvūnų, jie pridaro žalos ne tik pasėliams, miškui, bet ir sukelia avarijas keliuose, todėl jų populiacija turėtų būti reguliuojama efektyviau.

Aplinkos ministerijos (AM) pateikiamais medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį elninių gyvūnų žymiai pagausėjo – nuo 2015–2016 m. medžioklės sezono iki 2024–2025 m. briedžių padaugėjo nuo 12,8 tūkst. iki maždaug 21 tūkst., tauriųjų elnių – nuo 33,3 tūkst. iki beveik 97 tūkst., o stirnų – nuo 119,6 tūkst. iki 162,5 tūkst. 

Nėra tikslios apskaitos

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša neslėpė, kad yra klausimų dėl galimo MLL plitimo tarp laukinės gyvūnijos. „Kalbėdamiesi su mokslininkais, teorinius atsakymus tarsi gauname, bet praktinė dalis lieka neaiški, nes tai nauja liga Lietuvoje, kuri pavojinga ir elniniams gyvūnams. MLL fiksuota Lietuvoje, bet negalime sakyti, kad ji pasklido iš laukinės populiacijos“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino LMŽD vadovas.

Jo teigimu, medžiotojai girdi ūkininkų nusiskundimus dėl gausios stirnų ir elnių populiacijos. Kita vertus, anot L. Daukšos, nėra tikslios medžiojamųjų gyvūnų apskaitos, valstybė neturi aiškios stebėsenos, todėl nėra ir tikslių skaičių. „Pateikiami duomenys gali būti su 30–40 proc. paklaida. Tačiau, aišku, kad dėl šiltėjančio klimato, palankių mitybos sąlygų elninių gyvūnų populiacija auga, taip pat ir jų sumedžiojimas – 10–15 proc. per metus, tai yra daug“, – aiškino ŪP pašnekovas.

Kartu jis pabrėžė, kad dabar sumedžiojama ketvirtadalis laukinės žinduolių populiacijos ir, remiantis mokslininkų rekomendacijomis, gamtoje nepermedžiojama. „Jeigu briedžių prašydavo sumedžioti po 4 tūkst., sumedžiodavo vos 2,5 tūkst., o tauriųjų elnių sumedžiodavo 15–17 tūkst., nors prašydavo sumedžioti 20–22 tūkst. Vadinasi, galbūt nėra tiek daug populiacijos. Dabar šalyje limituojama tik vilkų ir briedžių medžioklė, kitų laukinių gyvūnų medžioklės limitų nėra. Tad medžiotojų klubai patys sprendžia, kiek ir ko medžioti“, – dėstė L. Daukša.

Pasiekus piką, kerta ligos

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miško mokslų katedros lektorė dr. Rasa Vaitkevičiūtė-Koklevičienė redakcijai pripažino, kad elninių gyvūnų populiacija yra tikrai gausėjanti, bet, anot jos, negalima sakyti, jog ji nėra reguliuojama. „Ūkininkai ir miškininkai skundžiasi, kad laukiniai gyvūnai pridaro daug žalos. Žinome ir statistiką, kad daugiau laukinių gyvūnų žūsta keliuose. Taigi, jų populiacija yra gausi, aišku, medžiotojai medžioja, juk šalyje yra per 900 medžioklės plotų vienetų. Vieni labiau medžioja, kiti gal mažiau, tai priklauso ir nuo laukinių gyvūnų pasiskirstymo teritorijose“, – aiškino žemės ūkio mokslų daktarė.

Paklausta apie laukinių gyvūnų populiacijos gausos pasekmes, dr. R. Vaitkevičiūtė-Koklevičienė pastebėjo, kad atsakymus teikia mokslas: „Žiūrint moksliškai, kiekviena populiacija turi savo piką, jį pasiekus, ateina ligos ir populiacija ima mažėti. Ji mažėja iki kritinės ribos, o vėliau vėl ima kilti. Tokie ciklai kartojasi nuolat per amžius. Pavyzdžiui, buvo labai daug šernų, tiek gausiai, kad išplito maras ir juos išskynė“.“ Anot VDU ŽŪA lektorės, daug kas priklauso nuo AM, kaip bus reguliuojamos laukinių gyvūnų populiacijos. Tam tikros įtakos turi ir Žemės ūkio ministerija.

Medžioklė nelimituojama

ŪP teiravosi AM, kaip yra reguliuojama elninių populiacija, ar ji neviršija tankumo normų. „Nuo 2020-ųjų nelimituojama stirnų, o nuo praėjusių metų – ir tauriųjų elnių medžioklė. Nuo 2024 m. pailgintas tauriųjų elnių medžioklės sezonas – patinus leista medžioti mėnesiu ilgiau, pateles ir jauniklius leista pradėti medžioti dviem savaitėmis anksčiau“, – raštu aiškino AM Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas. Apie tai, ar elniniai neviršija tankumo normų, AM atstovas nekomentavo. Tik pridūrė, kad pagal Medžioklės įstatymą medžioklės plotų naudotojai privalo atlyginti kanopinių žvėrių padarytą žalą pasėliams ar miškui, todėl jie yra suinteresuoti reguliuoti kanopinių žvėrių populiacijas.

V. Graičiūnas akcentavo, kad MLL platina kraujasiurbiai mašalai, ši liga nepersiduoda tiesiogiai iš sergančio kanopinio gyvūno sveikam, todėl kanopinių gyvūnų populiacijų gausumas neturi didesnės įtakos ligos plitimui.

Nėra laukinių stebėsenos

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 11 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.