Ėmė paskolas, kad padengtų ankstesnius skolinius įsipareigojimus – ar tai nesąžiningumas?

Byloje dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui į teismą kreipėsi ūkininkas ir jo sutuoktinė. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (pernai rudenį) atsisakė kelti bankroto bylą. Jie pripažino pareiškėjus nesąžiningais dėl to, kad, vykdydami nuostolingą ūkinę veiklą, jie kelerius metus toliau didino įsipareigojimus ir pateikė kreditoriams galimai neteisingą informaciją apie finansinę padėtį. Teismai nusprendė, kad pareiškėjai tapo nemokūs 2022 m., nes tuomet finansiniai įsipareigojimai ženkliai viršijo gaunamas pajamas, o ūkinė veikla buvo nuostolinga.

Šeimos ūkio slydimas į finansinę duobę

Pasak bylos duomenų, ūkininko ūkis buvo sėkmingai plėtojamas nuo 2005 m. Ūkininkas augino žieminius kviečius, avižas, žieminius rapsus, pupas, žieminius rugius. Ilgainiui žmogus nuosavybės teise įsigijo apie 50 ha dirbamo žemės ploto, įvairios žemės ūkio technikos.

Kurį laiką sekėsi gerai, tačiau tuomet prasidėjo nesėkmės. Šeimos ūkis tikėjosi, kad su jas pavyks įveikti imant paskolas.

Pirmieji nuostolingos veiklos požymiai galėjo būti pastebėti 2019 m. Nors tais metais buvo fiksuotas 103 tūkst. Eur pelnas, daugiau nei 114 tūkst. Eur pajamų sudarė technikos pardavimas: ūkininkas iš parduodamos produkcijos ir gautų išmokų uždirbo mažiau, nei turėjo išlaidų.

2020-ųjų sezonas ūkiui buvo šiek tiek sėkmingesnis, tąmet ūkininko ūkio pelnas viršijo 15 tūkst. Eur.

Tačiau paskesniais 2021 m. ūkis susidūrė su rimtu apyvartinių lėšų trūkumu.

2019–2023 m. ūkio metinės pajamos iš ūkinės veiklos siekė apie 209 tūkst. Eur, o būtinosios išlaidos siekė – apie 189–234 tūkst. Eur. Žemesnės instancijos teismai sprendė, kad „jau 2022 m. gerokai didinami finansiniai įsipareigojimai neatitiko protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus standarto, juolab pareiškėjas tokią veiklą vykdė ne pirmus metus“, pareiškėjas galėjęs suvokti, jog jo „vykdoma ūkinė veikla yra visiškai nuostolinga ir ateityje atsiskaityti su kreditoriais bus nepaprastai sudėtinga“.

2020 m. rugsėjį ūkininkas paėmė 110 tūkst. Eur paskolą, kurią panaudojo ankstesniems įsipareigojimams refinansuoti. 2021 m. buvo paimtos 6 bendros 186 tūkst. Eur sumos paskolos. Po nuostolingų 2021 metų 2022 m. buvo paimta 13 naujų 234 tūkst. Eur sumos paskolų, o 2023 m. buvo paimta dar 15 paskolų, kurių bendra suma – viršijo 519 tūkst. Eur. Per 2020–2023 m. laikotarpį iš viso buvo paimta 1 049 911,08 Eur sumos paskolų, iš kurių 457 679,18 Eur buvo skirta įsipareigojimams refinansuoti.

LAT: skolininko nesąžiningumas turėjo būti įrodytas

Bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas pabrėžė, kad skolininko nesąžiningumas fizinio asmens bankroto procese turi būti įrodytas. Vien tik didelė paskolų suma ar dažnas skolinimasis nėra pakankamas pagrindas laikyti asmenį nesąžiningu.

Pasak teisėjų kolegijos, būtina išsiaiškinti aplinkybes dėl pareiškėjų prisiimtų įsipareigojimų tikslų ir pareiškėjų siekio šiuos įsipareigojimus padengti. Šioje konkrečioje byloje liko nenustatyti tikslai, dėl kurių buvo sudaromos kredito sutartys, nevertinti pareiškėjų argumentai dėl nuo jų valios nepriklausiusių nepalankių aplinkybių, lėmusių poreikį skolintis (pandemija, karas, sausra, pan.), neatsižvelgta į pareiškėjo vykdytos ūkinės veiklos ypatumus.

LAT pažymėjo, kad tokiose bylose svarbu nustatyti, ar skolininkas sąmoningai siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar neteisingą informaciją pateikė tikslingai ir ar tarp tokių veiksmų ir nemokumo egzistuoja priežastinis ryšys.

Be to, teismai, spręsdami dėl nemokumo momento, privalo nustatyti ne tik prisiimtų skolinių įsipareigojimų apimtį, bet ir įvertinti objektyvias pareiškėjų galimybes skolas padengti tiek iš ūkinės veiklos gaunamomis pajamomis, tiek iš turimo turto.

Taip pat LAT konstatavo, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų, esminę reikšmę turi ne šių veiksmų atlikimo momentas, o nemokumo momentas, nesąžiningų veiksmų faktas ir priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir nemokumo. Teismas akcentavo, kad, konstatavus fizinio asmens nesąžiningumo faktą ir tai lėmusį jo nemokumą, nesąžiningų veiksmų atlikimo momentas ar laikotarpis visuomet bus ankstesnis už jais sukeltus padarinius – nemokumą, todėl šių veiksmų atlikimo momentas neturi įtakos sprendžiant dėl teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatavęs esminius teisės taikymo ir įrodymų vertinimo pažeidimus, panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir grąžino bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

ŪP portalas su LAT