Emigrantės iš Pietų Amerikos – alpakos

– Kodėl pasirinkote veterinariją?

– Manau daugelis pasirenkančių studijuoti šią specialybę yra susiję su gyvūnais nuo pat mažų dienų. Ne išimtis buvau ir aš. Tiesa, galvojau ir apie žmonių mediciną, tačiau nusprendžiau pasirinkti veterinarijos kryptį. Mane galbūt skatino ne tik noras padėti gyvūnams, bet ir noras daugiau apie juos sužinoti: kodėl gyvūnai suserga, kokie procesai vyksta organizme, kodėl jie vyksta. Buvo be galo įdomu sužinoti daugiau apie gyvūnų fiziologiją, kaip jie sugeba prisitaikyti prie skirtingų aplinkos sąlygų, juk gyvūnų rūšių tiek daug ir visi jie unikalūs. Tai tarsi visą gyvenimą nesibaigiantis mokslas apie juos.

– Kuo kamelidai yra ypatingi, skiriasi nuo kitų gyvūnų?

– Kamelidai tikrai unikalūs gyvūnai, tarsi sudėti iš kelių skirtingų rūšių. Kalbant apie alpakas ir lamas, jų fiziologija ypatinga tuo, kad jie yra pusiau atrajotojai, turi 3 skrandžio kameras, kurios savo sudėtimi ir funkcija panašios tiek į smulkių atrajotojų, tiek į arklių. Nors kaklas sudarytas iš 7 kaklo slankstelių, tačiau slankstelių skersinės ataugos yra ne slankstelio šone, kaip pas visus gyvūnus, o gaubia kaklo slankstelį ratu. Kaklą fiksuoja tvirti raumenys ir raištis, todėl šių gyvūnų kaklas ypač lankstus. Fiziologiškai šie gyvūnai negali iš burnos iškišti liežuvio, todėl pašarą ima lūpomis ir negali nulaižyti savo jauniklio, todėl tuo turi pasirūpinti žmogus. Viršutinė lūpa skelta, ja alpakos paima pašarą, lūpos judrios. Taip pat ypatinga ir kraujo sandara – eritrocitai yra elipsės formos, turi didesnį paviršių, kuris padeda prisijungti daugiau deguonies ir palengvina jų kvėpavimą, nes alpakos ir lamos kilusios iš kalnų, kur kvėpuoja retesniu oru. Taip pat šie gyvūnai neturi tulžies pūslės, bet turi papildomą plonąją žarną, angl. Spiral colon, kuri atsakinga už padidintą vandens absorbciją ir apsaugo šiuos gyvūnus nuo dehidratacijos, todėl jie gali išbūti ilgesnį laiką negėrę vandens. Žinoma, tai dar ne viskas – manau, kad apie jų ypatingą fiziologiją ir anatomiją būtų galima parašyti ištisas knygas.

– Kokios jų charakterio, elgesio ypatybės?

– Manau, nesuklysiu pasakiusi, kad nėra dviejų vienodų alpakų, kiekviena turi savitas elgesio ypatybes, charakterį. Vienos labiau toleruoja žmogaus buvimą šalia, kitos iš karto rodo nepasitenkinimą – nulenkia ausis atgal, perspėdamos, o jeigu yra nepaisoma šių perspėjimų, galima sulaukti ir spjūvio. O spjaudosi tikrai nelabai malonaus kvapo turiniu. Jis gali būti kelių rūšių, nemaloniausias yra spjūvis atrytu pašaru – kvapą jauti dar ilgai. Taip pat bandydamos gintis arba tiesiog rodydamos nepasitenkinimą alpakos gulasi ir taip atsisako bendradarbiauti arba spiria. Gali spirti galinėmis ar kirsti priekinėmis kojomis. Taip pat unikalus dalykas, kad šie gyvūnai skleidžia įvairius garsus, kuriais bendrauja tarpusavyje, jais išreiškia savo nepasitenkinimą ar net stresą.

– Kaip alpakos pasiskirsčiusios vaidmenimis bandoje? Koks vaidmuo tenka jas laikančiam žmogui?

– Bandoje visada yra dominuojanti alpaka, ji – bandos lyderis. Su amžiumi statusas bandoje gali keistis, ir lyderystę perima jaunesnė ar stipresnė alpaka. Žmogus bandoje neatlieka jokio vaidmens, jis tiesiog yra tas, kas šeria ir prižiūri. Kartais atsitinka taip, kad žmogus tampa bandos nariu – kai alpakų jaunikliai veisiami ir auginami dirbtiniu būdu, girdant juos iš buteliuko. Tai nėra gerai, ypač jeigu tai vyriškos lyties jauniklis, nes paaugęs jis bando konkuruoti su žmogumi, šoka muštis taip, kaip su kita alpaka ir gali labai rimtai sužaloti. Tokie jaunikliai tampa agresyvūs, visai nebijo žmogaus ir bando dominuoti prieš jį. Todėl taip auginant alpakas labai svarbu atitinkamos žinios, kad ateityje nebūtų didelės bėdos. Pradžioje visiems atrodo be galo miela, kai alpakiukai atbėga bendrauti, tačiau tas bendravimas augant stipriai pasikeičia į kitą pusę.

– Kas lėmė, kad Lietuvoje išpopuliarėjo alpakos? Ar tiesa, kad reikšmingą vaidmenį atlikote jūs, gydydama, priimdama gimdymus ir kt.?

– Nežinau, ar tas reikšmingas vaidmuo buvo mano nuopelnas, gal per drąsu būtų taip teigti, bet manau, kad priimti sprendimą šiuo metu, kai yra, kas jomis gali pasirūpinti, – lengviau. Manau, alpakos labiausiai išpopuliarėjo dėl savo išskirtinės išvaizdos ir pagrindinės produkcijos – vilnos. Daug kas renkasi jas prie savo sodybų, kad puoštų aplinką.

– Ar alpakoms čia tinkamas klimatas?

– Manau, kad kiekvienas gyvūnas, laikui bėgant, geba prisitaikyti prie klimato sąlygų. Taip įvyko ir šiuo atveju. Kaip ir visiems gyvūnams, svarbu, kad tas žmogus, kuris pasirenka jas auginti, užtikrintų joms tinkamas sąlygas, nepamirštų, kad visais gyvūnais reikia rūpintis vienodai, kad visi serga ir reikalingas ne tik tvartas, ganykla, tinkamas šėrimas, bet ir nuolatinė veterinarijos gydytojo priežiūra.

– Kokiomis ligomis serga alpakos, kas jas lemia? Ar pasitaiko sudėtingų, unikalių atvejų?

– Serga jos taip, kaip ir visi gyvūnai. Labai svarbus yra šių gyvūnų tinkamas šėrimas, būtent dėl jų anatomijos ir fiziologijos, kitaip atsiranda virškinimo sistemos problemų. Taip pat labai dažnos problemos, susijusios su oda: kadangi pagrindinė produkcija yra vilna, o ji yra tanki ir šilta, atsiranda puikios sąlygos veistis parazitams. Šie gyvūnai turi ir keletą unikalių parazitų, kaip Mycoplasma haemolamae infekcija, kurią perneša kraują siurbiantys vabzdžiai, ir ji pažeidžia kraujo ląsteles eritrocitus. Šios ligos atvejų pasitaiko ištisus metus.

Taip pat pasitaiko ir vienetinių unikalių atvejų, įvairių rūšių navikų, net ir jauniems gyvūnams. Dažnai tenka atlikti ir Cezario pjūvio operacijas, pasitaiko jauniklių apsigimimų. Jaunikliams dažnai tenka perpilti kraujo plazmą, gimę silpnesni jaunikliai jau pirmomis dienomis ar valandomis suserga septicemija, kurios gydymui yra reikalingas būtent plazmos perpylimas, be jo gydymas nebus efektyvus. Reikia nuolat turėti jos atsargų, kurios ruošiamos paėmus kraują iš suaugusių alpakų ir nuo jo atskyrus plazmą, kuri laikoma šaldiklyje, kol prireiks jauniklių gydymui. O jos reikia tikrai dažnai.

– Ar sudėtinga šių gyvūnų priežiūra, kokios laikymo sąlygos reikalingos?

– Manau, turint reikiamų žinių, priežiūra tikrai nėra sudėtinga, tačiau kai jų nėra, o alpakos jau įsigytos, tikrai kils problemų. Dažnai žmonės nusiperka jas, nors dar neturi pastatyto tvarto, nežino, kokia priežiūra ir šėrimas yra reikalingas. Minimalus plotas tvarte vienam gyvūnui turi būti 2–3 kv. m, optimalus būtų 4–5 kv. m. Tvartas turi būti uždaras, apsaugoti gyvūnus nuo lietaus, vėjo, sniego ir saulės. Optimalu, kad tvarte žiemos metu būtų palaikoma pliusinė temperatūra (apie 5 laipsnius šilumos), ypač bandoje esant vyresnio amžiaus alpakoms, ar alpakoms su jaunikliais. Tvarte turėtų būti įrengtos ėdžios šienui ir loveliai kombinuotiems pašarams, girdymo sistema, automatinės ar paprastos girdyklos. Užtikrinama, kad žiemos metu vanduo neužšaltų.

Kadangi šie gyvūnai yra priskiriami rupšnotojams, jiems privaloma užtikrinti ganyklos plotą. Vienai alpakai rekomenduojama 10 arų, optimalus dydis – 20–30 arų. Ganykloje turėtų būti įrengtos nuo lietaus apsaugotos ėdžios šienui, galimybė pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, taip pat užtikrinama galimybė nuolat sugrįžti į tvartą. Nakčiai rekomenduojama parginti į tvartą. Ganykloje netinkamas elektrinis piemuo. Rekomenduojamos medinės, metalinės ar tinklinės tvoros, tvoros aukštis 120–140 cm. Naudojant tinklines tvoras, svarbu užtikrinti apsaugą nuo plėšrūnų, taip pat pačių gyvūnų saugumą.

– Ką reikia žinoti apie pašarus?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. liepos 25 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.