Energetiniai iššūkiai ir tikslai Lietuvos verslui

Diskutuota apie Lietuvos pramonės energetinį konkurencingumą, naujausias tendencijas ir galimybes energijos vartojimo efektyvumo srityje.

„Lietuvos pramonė skiria vis daugiau dėmesio energetinio efektyvumo priemonių diegimui. Keisti požiūrį ir veiksmus ypač paskatino didelių energijos kainų ir tiekimo grandinių sutrikimų sukelti iššūkiai, su kuriais praėjusiais metais susidūrė ne tik Lietuvos, bet ir visų šalių ES pramonė. Tačiau energijos vartojimo Lietuvoje intensyvumas išlieka daugiau nei 60 proc. didesnis už ES vidurkį, o energijos vartojimo produktyvumas – apie 40 proc. mažesnis už ES vidurkį. Todėl norėdama išlikti konkurencinga Lietuvos pramonė turės transformuotis, didindama energijos vartojimo efektyvumą“, – pažymėjo LEA l. e. p. direktorė Agnė Bagočiutė.

Pramonės įmonėse energetinį efektyvumo didinimą rekomenduojama pradėti nuo energijos vartojimo audito, kuris parodo bendrą energetinę situaciją bei rekomenduoja priemones, kurios sumažintų energijos sąnaudas. Pranešimą „Ar viskas pasiekta didinant energijos vartojimo efektyvumą Lietuvos pramonės įmonėse?“ skaitęs LEA Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centro analitikas dr. Ričardas Masiulionis ne tik pateikė energijos vartojimo auditų statistiką, bet ir pristatė dažniausiai siūlomas energijos taupymo priemones bei joms reikalingas investicijas, atsipirkimo laikotarpius.

„Pagal bendrąjį energijos balansą Lietuvos pramonė sunaudoja apie 20 % visos šalies galutinės energijos, todėl gali nemažai prisidėti didinant energijos vartojimo produktyvumą ir siekti nacionalinio tikslo, bei tuo pačiu stiprinti savo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Lietuvos energetikos agentūros atlikta energijos vartojimo auditų analizė rodo, kad įdiegusi siūlomas priemones, atskira įmonė galėtų per metus sutaupyti vidutiniškai nuo 8,6 proc. iki 19,5 proc. įmonės energijos sąnaudų“, – teigė energijos vartojimo efektyvumo analitikas dr. Ričardas Masiulionis.

Analitikas dr. R. Masiulionis taip pat pristatė Energetikos ministerijos ir LEA kuriamą interaktyvią energetikos duomenų platformą – naudingą įrankį siekiant efektyviai planuoti energijos gamybą. Ši interaktyvi platforma yra 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamo įgyvendinamo projekto rezultatas. Joje žemėlapių ir ataskaitų pavidalu galima sužinoti visos Lietuvos ir atskirų regionų energetinius rodiklius, kurie ne tik parodo esamą situaciją apie naudojamą energijos gamybos infrastruktūrą, energijos vartojimą, pastatų inventorių, bet ir susieja su konkrečia vieta.

Pasitelkiant platformą bus galima numatyti energijos gamybą, jos perdavimą bei panaudoti atliekinę šilumą, planuoti pramonės ir kitų sektorių plėtrą bei kurti naujas veiklos sritis. Žemėlapiuose ir ataskaitose įvairiais energetinių parametrų pjūviais galima gauti naudingos informacijos, pradedant nuo pastatų energetinių rodiklių, energijos vartojimo bei poreikio iki energijos gamybos šaltinių. Toks įrankis bus naudingas ir politikos formuotojams, savivaldybėms bei gyventojams priimant tinkamus sprendimus, kurie padidins energijos vartojimo efektyvumą.

LEA informacija

123rf nuotr.: apie 30 proc. visų Lietuvos pramonės energijos sąnaudų sudaro elektros energija, apie 27 proc. – gamtinės dujos