EP plenarinės sesijos prioritetas – ES biudžetas

Šiandien, antradienį europarlamentarai svarstys būsimą 2028–2034 m. ES biudžetą. Dėl rezoliucijos projekto šiuo klausimu bus balsuojama kitą dieną. Kaip konstatuoja farmer.pl, Lenkijai ir Baltijos regiono šalims svarbu, kad būsimoje finansinėje programoje būtų išsaugotos sanglaudos lėšos ir bendra žemės ūkio politika, kartu padidinant gynybai skirtas lėšas.

Antradienį Europos Parlamentas taip pat svarstys, kaip reaguoti į JAV administracijos ES nustatytus tarifus. Balandžio pirmoje pusėje JAV prezidentas Donaldas Trumpas 90 dienų sustabdė papildomus muitus prekėms iš šalių, su kuriomis Jungtinės Valstijos turi prekybos deficitą, įskaitant ES šalis. Tarp Briuselio ir Vašingtono vyksta intensyvios derybos dėl prekybos įtampos mažinimo.

Komiteto vizija

Biudžeto komiteto europarlamentarai jau pritarė pirmajai ataskaitai, kurioje išdėstyta Parlamento vizija dėl kito ilgalaikio ES biudžeto. Taip pat jie konstatavo, kad reikia gerokai ambicingesnio daugiamečio biudžeto, kuris galėtų patenkinti augančius ES piliečių lūkesčius sparčiai kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Ataskaitoje teigiama, kad dabartinė išlaidų riba, siekianti 1 proc. ES-27 bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), nėra pakankama, kad būtų galima spręsti vis didėjantį krizių ir iššūkių skaičių. Ataskaitoje teigiama, kad JAV traukiasi iš savo pasaulinio vaidmens, todėl išlaidos turės būti skiriamos Rusijos agresyvaus karo, itin sudėtingos ekonominės ir socialinės padėties, konkurencingumo atotrūkio ir blogėjančios klimato bei biologinės įvairovės krizės problemoms spręsti.

EP nariai nepritaria Komisijos idėjai pakartoti „vieno nacionalinio plano kiekvienai valstybei narei“ modelį, naudojamą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje, išlaidoms po 2027 m. valstybėse narėse. Vietoj to jie ragina sukurti struktūrą, kuri užtikrintų skaidrumą ir parlamentinę atskaitomybę, ir į kurią būtų įtrauktos regioninės ir vietos valdžios institucijos bei visi susiję subjektai. Biudžeto komiteto pranešime akcentuojama, kad sanglaudos politika ir toliau svarbi skatinant ekonominę, socialinę ir teritorinę integraciją, stiprinant bendrąją rinką, mažinant nelygybę ir kovojant su skurdu bei atskirtimi.

Nori didesnio skaidrumo

Teigiama, kad Komisijos siūlomas Konkurencingumo fondas, kuris sujungtų kelias esamas programas, yra nepakankamas ir ragina vietoj to sukurti naują tikslinį fondą, skirtą pritraukti privačias ir viešąsias investicijas taikant ES remiamus rizikos mažinimo mechanizmus, remiantis tokių priemonių kaip „InvestEU“ ir Inovacijų fondo sėkme. Pranešime taip pat akcentuojama, kad reikia didinti investicijas gynybos srityje, siekiant paremti visapusišką požiūrį į saugumą, tačiau nurodoma, kad tai neturi pakenkti socialinėms ir aplinkosaugos išlaidoms ar ilgalaikei politikai.

Kitas ilgalaikis biudžetas turi sumažinti nereikalingą biurokratiją tiems, kurie gauna ES finansavimą, tačiau neturi suteikti Komisijai daugiau laisvės be Parlamento demokratinės kontrolės. EP nariai teigia, kad paprastesnis biudžetas turi būti skaidresnis. Pranešime pabrėžiama, kad biudžeto struktūra turi apsaugoti Parlamento vaidmenį užtikrinant vykdomosios valdžios atskaitomybę, nustatant griežtus atskaitomybės mechanizmus ir užtikrinant visišką skaidrumą galutinių ES lėšų gavėjų atžvilgiu.

ES ilgalaikis biudžetas arba daugiametė finansinė programa (DFP) paprastai sudaroma septynerių metų laikotarpiui ir joje nustatomos didžiausios išlaidų ribos skirtingoms politikos sritims. Gavusi Parlamento pritarimą, kurį suteikia dauguma jį sudarančių narių, Taryba, kurią sudaro ES vyriausybės, priima DFP reglamentą; tam reikalingas vieningas balsavimas. Dabartinis ES ilgalaikis biudžetas baigia galioti 2027 m. gruodžio 31 d. Apie 93 proc. ES biudžeto skiriama regioniniams ir vietos projektams finansuoti bei paramai žemės ūkiui, moksliniams tyrimams, švietimui ir verslui.

Pareiškimai

„Norime ES biudžeto, kuris geriau atspindėtų naujus Sąjungos prioritetus, tokius kaip konkurencingumas ir gynyba, kartu apsaugant ilgalaikius prioritetus, tokius kaip žemės ūkis ir sanglauda. Todėl raginame atsakingai ir pagrįstai didinti kitą DFP, peržengiant pačių nustatytą 1 proc. BNP ribą. Taip pat atmetame Komisijos modelį „vienas nacionalinis planas kiekvienai valstybei narei“, kuris, mūsų manymu, netinka valstybių narių išlaidoms valdyti. Šiandienos balsavimas rodo, kad Parlamento Biudžeto komitetas yra vieningas ir pasirengęs kitam ES biudžeto pasiūlymui, o proeuropietiškos politinės grupės tvirtai remia ambicingesnį ES biudžetą“, – sakė rumunų europarlamentaras Sigfriedas Muresanas (Europos liaudies partija)

„Sunkiai dirbome, kad į savo pranešimą įtrauktume beveik 2000 pakeitimų, atspindinčių daugumos viziją dėl kito ilgalaikio ES biudžeto. Norime, kad kitos DFP centre būtų žmonės ir regionai. Mums reikia didelių investicijų, kad būtų skatinamas strateginis savarankiškumas, ekonominis atsparumas ir žalieji tikslai, nepaliekant nė vieno nuošalyje. Be to, ambicingas biudžetas turi skatinti socialinę ir teritorinę sanglaudą, apimti naujus ir modernizuotus pajamų šaltinius ir užtikrinti pakankamą finansavimą saugumui, gynybai ir pasirengimui kaip ramsčiui, užtikrinančiam teisingą ir klestinčią visuomenę, kartu laikantis teisinės valstybės principo ir pagrindinių ES vertybių“, – sakė europarlamentarė Carla Tavares iš Portugalijos (Socialistų ir demokratų frakcija.

CO2 išmetimo standartų sušvelninimas

Svarbus susitikimo klausimas bus balsavimas dėl naujų lengvųjų automobilių ir sunkvežimių CO2 išmetimo standartų reglamentų pakeitimų. Europos Komisija balandžio pradžioje pasiūlė sušvelninti šias taisykles, kad būtų patenkinti Europos automobilių gamintojų, kuriems sunku konkuruoti su Kinijos ir JAV gamintojais, poreikiai.

Antradienį europarlamentarai pirmiausia balsuos dėl ES teisės aktų keitimo procedūros paspartinimo. Jei įstatymo projektui bus pritarta, balsavimas dėl jo turėtų įvykti ketvirtadienį.

Taip pat bus aptariamas dujų saugyklų privalomo pildymo pratęsimas ir lankstesnės nuostatos. EK projekte numatyta ES programos pratęsimas iki 2027 m. gruodžio 31 d. Priešingu atveju ji turėtų baigtis 2025 m. Diskusijos šiuo klausimu vyks trečiadienį, o balsavimas – ketvirtadienį.

Užsienio investicijų grėsmė ir elektra

Ketvirtadienį Europos Parlamentas balsuos dėl naujų taisyklių, skirtų užkirsti kelią užsienio investicijų keliamoms saugumo grėsmėms. Tai taikoma tokiems sektoriams kaip žiniasklaidos paslaugos, svarbiausios žaliavos ir transporto infrastruktūra.

Į tvarkaraštį taip pat įtrauktas naujas punktas – neseniai Iberijos pusiasalyje įvykęs elektros energijos tiekimo sutrikimas. Balandžio 28 d., apie val. 12.30 val. žemyninėje Ispanijos dalyje, kai kuriose Portugalijos ir Prancūzijos dalyse buvo didelis elektros energijos tiekimo sutrikimas. Dėl to Lisabonoje ir Madride nustojo veikti metro, telefonai, šviesoforai ir bankomatai. Kai kurios ligoninės dirbo skubiu režimu.

Elektros tiekimas buvo atkurtas palaipsniui, kai kuriose abiejų šalių dalyse tik vėlyvą naktį iš balandžio 28 į 29 d. Trečiadienį europarlamentarai aptars būdus, kaip ateityje padidinti ES elektros energijos tinklų atsparumą tokiems netikėtiems įvykiams.

Parengė Ričardas Čekutis