ES krizių strategija: kaupkite maistą

Siūlomoje ES pasirengimo krizėms strategijoje Bendrijos vykdomoji valdžia prioritetu laiko maisto atsargų kūrimą individualiu ir nacionaliniu lygmenimis, skelbia „Euractiv“.

Strategiją sudaro 30 pagrindinių veiksmų ir išsamus veiksmų planas.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen sakė: „Naujoje realybėje Europoje reikalingas naujas pasirengimo lygis. Mūsų piliečiams, valstybėms narėms ir mūsų įmonėms reikia tinkamų priemonių, kad būtų galima užkirsti kelią krizėms ir greitai reaguoti ištikus nelaimei. Potvynių zonose gyvenančios šeimos turėtų žinoti, ką daryti, kai pakyla vanduo. Išankstinio įspėjimo sistemos gali užkirsti kelią miškų gaisrams. Europa yra pasirengusi padėti valstybėms narėms ir patikimiems partneriams kaimynystėje, kad išgelbėtų gyvybes ir išsaugotų jų pragyvenimo išteklius“.

Avarinis rinkinys

Iš esmės, strategija remiasi buvusio Suomijos Respublikos Prezidento ir Europos Komisijos pirmininko specialiojo patarėjo Sauli Niinistö pranešimu, kuriame buvo pateiktos rekomendacijos dėl trumpalaikių ir vidutinės trukmės bei ilgalaikių veiksmų.

Strategijoje Briuselis rekomenduoja namų ūkiams turėti „avarinį rinkinį“, įskaitant vandenį, vaistus, baterijas ir pakankamai maisto atsargų, kad išgyventų „mažiausiai 72 valandas“ be pašalinės pagalbos.

Tačiau maisto atsargų bei kitų priemonių kaupimo skatinimas nesibaigia individualiu lygmeniu. ES lygmeniu „Komisija pasiūlys ES masto atsargų kaupimo strategiją, kuri apims visas esamas sektorių atsargų kaupimo pastangas“. Ji turėtų „sustiprinti prieigą prie svarbiausių išteklių visoje ES“, įskaitant „žemės ūkio maisto produktus ir vandenį“.

Beje, „Euronews“ praneša, kad kai kurios valstybės narės jau turi numačiusios panašias gaires. Pavyzdžiui, Prancūzija numačiusi savo piliečiams 72 valandų išgyvenimo rinkinį, kurį sudaro maistas, vanduo, vaistai, nešiojamasis radijas, žibintuvėlis, atsarginės baterijos, įkrovikliai, grynieji pinigai, svarbių dokumentų, įskaitant medicininius receptus, kopijos, atsarginiai raktai, šilti drabužiai ir pagrindiniai įrankiai, pavyzdžiui, peiliai.

Lietuvoje taip pat numatytas 72 valandų išgyvenimo rinkinys, kuris yra gerokai platesnis už prancūzišką. Skurta net speciali įspėjimo programėlė bei atskiras portalas Lt72.lt, kuris skelbia: „Iš anksto paruoškite svarbiausius dokumentus, jų kopijas, vaistus ir kitus daiktus, kurių prireiks, jei tektų evakuotis ir sukraukite į išvykimo krepšį“. Taip pat rekomenduojama pasirūpinti vandens atsargomis (parai 2 litrai geriamojo vandens vienam asmeniui, žmogui per 72 valandas reikia turėti apie 6 litrus vandens) bei laikyti vandenį supilstytą į mažos talpos buteliukus, kad tolygiai paskirstyti svorį.

Žemės ūkio sritis

Europos žemės ūkio forumo atidarymo dieną ES žemės ūkio komisaras Christophe'as Hansenas pristatė Žemės ūkio plėtros viziją iki 2040 m., kuri yra integruota ir į minėtą strategiją.

Kaip komisarą cituoja topagrar.pl, šioje vizijoje yra keletas labai aiškių punktų, susijusių su žemės ūkiu ir maistu. Visų pirma pripažįstama, kad žemės ūkis yra strateginis Europos sektorius ir pagrindinis išteklius, kurį turime saugoti. Šis pripažinimas turi įtakos tolesniems sprendimams.

„Mūsų vykdoma politika ir toliau rems ūkininkus bei visus šiame sektoriuje dirbančius asmenis, atliekančius šią svarbią užduotį. Sprendimus priimsime pragmatiškai, su jais konsultuodamiesi“, – sakė Ch. Hansenas.

Vizijoje siūloma iš esmės pakeisti dabartinį ES požiūrį į žemės ūkį, pripažįstant, kad žemės ūkis ir ūkininkavimo praktika įvairiose šalyse ir regionuose labai skiriasi. „Kad atspindėtų šią įvairovę, mūsų atsakas į daugybę šiandienos iššūkių turi būti pritaikytas prie skirtingų situacijų, aplinkybių ir poreikių. Tai negali būti universalus sprendimas“, –  paaiškino komisaras.

Tuo mačiu Ch. Hansenas priminė ir būsimo ES biudžeto žemės ūkio srityje prioritetus: „Galiu užtikrinti, kad BŽŪP biudžetas pasieks savo tikslus ir jau dirbame su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant Europos investicijų banką ir kitus bankus, ieškodami būdų, kaip padidinti finansavimą žemės ūkio maisto produktų sektoriui. Neseniai paskelbtas 3 milijardų eurų finansavimo paketas jauniems ūkininkams ir moterims yra tik vienas pavyzdys, kaip ketiname vykdyti šiuos pažadus“.

Siekiant įgyvendinti Europos Komisijos žemės ūkio strateginį planą, komisaras akcentavo, kad būtinas „tvirtas“ visų žemės ūkio ir maisto sektoriuje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimas, taip pat „sustiprintas“ dialogas visais valdymo lygiais: „Mūsų darbas nesibaigė – vizija yra tik mūsų nuolatinio bendradarbiavimo ir dialogo, skirto plėtoti pagrindines paskelbtas iniciatyvas, pradžia. Dabar žinome kelio kryptį. Kad tai taptų realybe, turime ir toliau dirbti kartu, kurti pasitikėjimą ir dialogą“.

Pagrindinės idėjos

Pagrindinė „Žemės ūkio ir maisto vizijos“ mintis – atsakyti į klausimą: kaip „šiandien, rytoj ir 2040 m.“ sukurti patrauklias, konkurencingas, aplinkai nekenksmingas ir teisingas dabartinei bei ateities kartoms ES žemės ūkio maisto produktų tiekimo sistemas. Vizija išskiria keturias prioritetines sritis:

• Kurti patrauklų, prognozuojamą žemės ūkio sektorių, užtikrinantį deramą gyvenimo lygį ir sukuriantį naujas pajamų galimybes;
• Sektoriaus konkurencingumo ir atsparumo išlaikymas didėjančių pasaulinių iššūkių akivaizdoje;
• Gebėjimas išgyventi būsimas krizes bei stichines nelaimes;
• Stiprinti ryšį tarp maisto ir vartotojų bei skatinti tinkamas gyvenimo ir darbo sąlygas ​​kaimo vietovėse.

Kiekvienoje iš šių sričių vizijoje siūlomi konkretūs politiniai veiksmai. Tai, be kita ko, apima veiksmus, susijusius su gyvulininkyste, tvarią lyginamosios analizės sistemą ir skaitmeninę žemės ūkio strategiją. Visas šias iniciatyvas turi remti palanki aplinka, kurioje moksliniai tyrimai, naujovės, žinios ir įgūdžiai būtų Europos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo sistemos pagrindas.

„Taip pat ketinu mažinti administracinę naštą mūsų ūkininkams ir maisto verslo įmonėms. Šiais metais galime tikėtis dviejų teisės aktų supaprastinimo paketų: pirmasis bus skirtas bendrajai žemės ūkio politikai, o antrasis – platesniems ES teisės aktams, įskaitant aplinkos ir sveikatos politiką“, –  žadėjo Ch. Hansenas.

Pozicijos artėja

Europos liaudies partijos (ELP) surengtame žemės ūkio ir gynybos renginyje Evi Papantoniou, aukščiausia Komisijos Gynybos ir kosmoso departamento (DG DEFIS) pareigūnė, taip pat paragino ES galvoti apie „strateginius rezervus ir atsargas“, įskaitant „žemės ūkį, maistą ar vandenį“.

„Mums tikrai reikia stipresnės bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP)", – pridūrė E. Papantoniou ir akcentavo, kad „žemės ūkis taip pat yra sanglaudos, saugumo ir gynybos klausimas“.

Tačiau Komisijos žemės ūkio departamente (DG AGRI) žemės ūkio produktų atsargų kaupimo idėja atgaivina prisiminimus apie dešimtojo dešimtmečio maisto perteklių. DG AGRI vyresnysis pareigūnas Fabienas Santini apibūdino maisto atsargų kaupimą kaip „ypatingą“, lyginant su kitais sektoriais dėl rinkos iškraipymų, didelių sąnaudų ir greitai gendančio maisto, ir pridūrė, kad DG AGRI įvertins, ar maisto sektorius galėtų tilpti į platesnę ES atsargų kaupimo strategiją.

Tačiau europarlamentaras Paulo do Nascimento Cabral‘is (EPP) pažymėjo, kad „jei žmonėms patariama turėti trijų dienų atsargų namuose“, ES žemės ūkis turėtų turėti „sąlygas šiems rezervams gaminti“.

EP kitame tą pačią dieną surengtame renginyje parlamento nariai suteikė žodį Suomijos nacionalinės avarinio aprūpinimo agentūros (NESA) atstovui, kad pristatytų Suomijos maisto tiekimo saugumo modelį. Šiuo modeliu suomiai siekia reaguoti į tris pagrindinius scenarijus: karinę grėsmę, stichinės nelaimės ir dideli pasaulio ekonomikos sutrikimai.

Parengė Ričardas Čekutis