ES pieno sektorius vis dar kapanojasi kainų dugne

Per pirmus du metų mėnesius Airijoje pieno gamyba susitraukė net 16,1 proc., Vokietijoje mažėjo 0,6 proc., Danijoje – 1,4 proc., Nyderlanduose – 2,6 proc., Italijoje – 0,4 proc., rašoma instituto svetainėje. Užtat apimtys ir toliau didėja Lenkijoje (3,3 proc.), Ispanijoje (1,6 proc.), šiek tiek ir Prancūzijoje (0,1 proc.).

Manoma, kad pagrindinės priežastys, lėmusios pieno gamybos mažėjimą Airijoje, yra labai nepalankios oro sąlygos, o karvių bandos daugiausia ganomos ganyklose. Itin stipriai rodikliai krito pernai. Gyvulininkystės sąnaudos išliko didelės, situaciją dar labiau pablogino sugriežtinti aplinkosauginiai reikalavimai.

Užtat stebėtinai gerus pienininkystės rezultatus demonstruoja Lenkija. Lenkijos Seimo Žemės ūkio komitetas, svarstydamas situaciją pieno rinkoje, šalį pavadino „pieno gamybos jėgaine“.

Lenkijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos duomenimis, nepaisant laipsniško melžiamų karvių mažėjimo, pieno gamyba auga. Per 2023 m. karvių sumažėjo 1,3 proc., bet iš vienos karvės primelžiamo pieno kiekis padidėjo iki 7 tūkst. litrų. Tai demonstruoja itin aukštus selekcininkų darbo pasiekimus.

Atsižvelgiant į pieno gamybos mažėjimo tendencijas ES, būdingas ypač pirmąjį praėjusių metų pusmetį, Lenkija ir toliau teigiamai vertina pieno supirkimo lygį: 2022 m. – 12,8 mln. t (+2,4 proc. per metus, 27 ES vidurkis – 0,0 proc. per metus), 2023 m. – 13 mln. t (+1,7 proc. per metus, 27 ES vidurkis – +0,1 proc. per metus).

„Moksliniai tyrimai rodo, kad per ateinančius 20 metų kai kuriose šalyse pieno trūks. Lenkija turi sąlygas, kuriomis galime pasinaudoti. Turime pieno gamybos perteklių, galime eksportuoti ir įgyti naujų rinkų“, – posėdžio metu teigė Lenkijos pieno gamintojų ir galvijų augintojų federacijos atstovė Dorota Grabarczyk.

2023 m. Lenkija eksportavo apie 1,69 mln. t pieno produktų, tai yra lygiai tiek pat, kiek ir metais anksčiau, tačiau jų vertė dėl kainų kritimo pasaulinėse rinkose buvo 11,5 proc. mažesnė ir sudarė 2,9 mlrd. Eur.

Tačiau ne viskas einasi kaip sviestu patepta. Centrinės statistikos tarnybos duomenimis, nuo šių metų sausio iki vasario lenkiškų pieno produktų pardavimų dinamika nepadidėjo. Be to, pardavimai į Kiniją metų pradžioje sumažėjo iki 24,5 proc., palyginti su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu. Šio reiškinio priežastis – Kinijos vidaus gamybos padidėjimas.

Supirkimo kainos nepadengia sąnaudų

Vokietijojes sukurtas didelis pienininkystės sektorius šiuo metu traukiasi. Vokiečių ūkininkai skaičiuoja, kad pienininkystė jiems ne tik neneša pelno, bet ir yra nuostolinga. Pasak skėtinės organizacijos „European Milk Board“ (EMB), pieno pardavimai nepadengia vokiečių ūkininkų patiriamų žalio pieno gamybos sąnaudų. Remdamasi Žemės ūkio sociologijos ir žemės ūkio biuro skaičiavimais EMB tvirtina, kad sausį gamintojams trūko beveik 4 centų (8 proc.), kad padengtų visas išlaidas. Darbas buvo nuostolingas ir pernai, tik 2022 m. rezultatai buvo teigiami.

Kiek geriau reikalai ėjosi vasarį, kai, Federalinio maisto ir žemės ūkio biuro duomenimis, pieno supirkimo kaina, palyginti su sausiu, pakilo vidutiniškai 0,3 cento, iki 44,21 ct/kg. Bet to vis tiek nepakanka, kad ūkininkai uždirbtų iš savo veiklos.

Supirkimo kainas keiksnoja ir gamybos apsukas didinantys lenkai. 2024 m. kovą vidutinė pieno supirkimo kaina siekė 2,05 PLN/l (0,47 Eur./l) ir, palyginti su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu, sumažėjo 7,9 proc. Kainos kritimą, manoma, lėmė pieno produktų kainų sumažėjimas.

Tai itin piktina lenkų ūkininkus. Pasak jų, dabar parduotuvėse litras pieno kainuoja pigiau už butelį vandens. Sumažėjus pieno ir jo produktų vartojimui, mažmeninės prekybos tinklai pirkėjus vilioja siūlydami nuolaidas. Vasario pradžioje viename tinkle, perkant 6 pakuotes, litras pieno kainavo vos 1,65 PLN (0,38 Eur.), dabar 12 pakuočių galima nusipirkti už 1,40 PLN, tai yra už 0,32 Eur! Nuolaidos taikomos ir sviestui bei sūriui.

Tačiau bendrą pieno ir jo produktų rinką vertinantis FAO pastebi, kad sviesto kainos stebėtinai aukštos. Manoma, kad tai lemia mažos šio produkto atsargos ES rinkoje. 2024 m. kovas taip pat buvo tas mėnuo, kai pasaulinis sviesto kainų indeksas pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 m. spalio ir buvo 24 proc. didesnis.

Mažiau pieno ir iš JAV

Į didžiausių pasaulio pieno eksportuotojų penketuką patenka Argentina, Australija, Baltarusija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Naujoji Zelandija ir ES. Prancūzijos gyvulininkystės instituto duomenimis, pieno gamyba bendrai paėmus per 2023 m. išaugo 2,5 proc. „Tačiau šis akivaizdus padidėjimas yra susijęs su tuo, kad 2024 m. yra keliamieji metai. Per 28 dienas gamyba šiose šalyse iš tikrųjų šiek tiek sumažėjo (1,0 proc. per 2023 m.)“, – rašoma pranešime.

Vis tik pastebima, kad gamybos dinamika skirtingose šalyse nevienoda. Jeigu Argentinoje ir JAV fiksuojamas nuosmukis ir kiek mažesniu mastu pieno sektorius traukiasi ES, tai Australijoje pieno gamybą klesti.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.