ES prekybos sankcijos. Ar jos veikia?

Sankcijos yra ES užsienio politikos priemonė, kuria siekiama skatinti ES nepriklausančias šalis keisti žalingą ar destabilizuojančią politiką. Jų tikslai – skatinti tarptautinę taiką ir saugumą, užkirsti kelią konfliktams ir remti demokratiją. Jos skirstomos į dvi kategorijas: priemones, darančias poveikį (tarptautinei) prekybai, ir priemones, darančias poveikį finansų sričiai. Abiem atvejais gali būti daromas poveikis asmenims, subjektams ar šalims. Nustatyti įpareigojimai yra privalomi ES piliečiams bet kurioje vietoje; jie taip pat privalomi organizacijoms ir bendrovėms, įsteigtoms pagal ES valstybės narės teisę, įskaitant ES bendrovių filialus trečiosiose šalyse; įpareigojimai privalomi orlaiviuose ar laivuose, kurie priklauso ES valstybių narių jurisdikcijai.

ES Taryba, atsižvelgdama į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) parengiamąjį darbą, susitaria dėl priemonių. Už vykdymo užtikrinimą visų pirma atsakingos ES šalys. Jos turi veikti pagal Tarybos nustatytą sistemą ir šiuo klausimu bendradarbiauti su Komisija. Tačiau sankcijų įgyvendinimo sistemos kai kuriais esminiais aspektais skiriasi, pavyzdžiui, nevienodu su jomis susijusių nacionalinių institucijų skaičiumi ir baudžiamojo persekiojimo už pažeidimus būdais. Todėl Komisijai tenka bendra atsakomybė už priemonių stebėseną ir užtikrinimą, kad jos būtų darniai įgyvendinamos visoje ES.

Kalbant apie prekybos sankcijas, ES sankcijos iš viso taikomos 20 skirtingų šalių, daugiausia dėmesio skiriant karinės įrangos ir dvejopo naudojimo prekių, t. y. tų, kurios galėtų būti naudojamos tiek civiliniais, tiek kariniais tikslais, importo ir eksporto uždraudimui. Nuo 2014 m. kovo mėn. ES palaipsniui nustatė prekybos sankcijas Rusijos importui ir eksportui konkrečiuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant energetiką, žaliavas, orlaivius ir pažangiąsias technologijas, dvejopo naudojimo prekes, prabangos produktus ir deimantus. Reaguodama į jų galimą bendradarbiavimą Rusijai vykdant karinę agresiją prieš Ukrainą, ES taip pat nustatė prekybos sankcijas kitoms šalims, pavyzdžiui, Baltarusijai ir Iranui. Be to, 2024 m. ES gerokai išplėtė subjektų, kuriems taikomi kariniai ir dvejopo naudojimo prekių eksporto apribojimai, sąrašą, įtraukdama Kinijos, Kazachstano, Kirgizijos, Indijos, Serbijos, Tailando, Šri Lankos, Turkijos ir Jungtinių Arabų Emyratų bendroves.

EIVT apskaičiavo, kad bendra Rusijos prekių ir technologijų eksporto apribojimų ir draudimų vertė iki šiol yra 52 milijardai eurų, t. y. 58 % prieš invaziją ES vykdyto eksporto į Rusiją apimties. Kalbant apie importą, apskaičiuota, kad ribojamųjų priemonių poveikis siekia apie 95 milijardus eurų, t. y. apie 61 % ikikarinio importo iš Rusijos apimties.

Atliekant auditą daugiausia dėmesio bus skiriama prekybos sankcijoms, įskaitant jų apėjimą. Ataskaitą tikimasi paskelbti po vienų metų. Iki to laiko auditoriai apie išvadas neinformuos, kad nepakenktų savo darbui. Jie tikrins, ar Komisija sukūrė patikimą sistemą sankcijų įgyvendinimui remti, laiku šalino visas spragas ir vertino bendrą sankcijų poveikį. Jie surengs audito vizitus keliose ES šalyse.

Europos Audoto Rūmų informacija