ES šalys vėluoja pereiti prie žiedinės ekonomikos

Apskritai ES nedaug pasistūmėjo pereidama prie žiedinės ekonomikos. 2015–2021 m. visų ES 27 šalių vidutinis žiediškumo lygis padidėjo tik 0,4 procentinio punkto. O septyniose iš jų – Lietuvoje, Švedijoje, Rumunijoje, Danijoje, Liuksemburge, Suomijoje ir Lenkijoje – šis lygis per tą laiką net sumažėjo. Todėl auditoriai daro išvadą, kad panašu, jog bus itin sudėtinga pasiekti ES tikslą iki 2030 m. padvigubinti perdirbamų ir atgal į ekonomiką grąžinamų medžiagų dalį.

„Jei ES nori efektyviai naudoti išteklius ir pasiekti savo žaliojo kurso aplinkosaugos tikslus, itin svarbu, kad būtų išsaugota medžiagų vertė ir sumažintas atliekų kiekis, – sakė Europos Audito Rūmų narė Annemie Turtelboom. – Bet iki šiol ES veiksmai neturi poveikio, o tai reiškia, kad perėjimas prie žiedinės ekonomikos Europos šalyse, deja, beveik sustojo.“

Žiedinės ekonomikos atveju gaminių, medžiagų ir išteklių vertė išsaugoma kuo ilgiau, kad būtų kuo labiau sumažintas atliekų kiekis. Kad padėtų šalims pereiti prie žiedinės ekonomikos, Europos Komisija paskelbė du Žiedinės ekonomikos veiksmų planus. Pirmasis paskelbtas 2015 m., jame numatyti 54 konkretūs veiksmai. Antrasis paskelbtas 2020 m., jame papildomai numatyti 35 nauji veiksmai ir nustatytas tikslas iki 2030 m. padvigubinti žiediškumo lygį – perdirbtų ir į ES ekonomiką grąžinamų medžiagų dalį. Nė vienas iš šių planų nėra privalomas, bet jie parengti siekiant padėti valstybėms narėms didinti žiedinės ekonomikos veiklą pastaraisiais metais. Iki 2022 m. birželio mėn. beveik visos ES šalys buvo patvirtinusios nacionalinę žiedinės ekonomikos strategiją arba ją rengė.

ES numatė reikšmingą finansavimą ir 2016–2020 m. skyrė daugiau kaip 10 milijardų eurų, skirtų investicijoms į žaliąsias inovacijas ir padėti įmonėms pasistūmėti į priekį pereinant prie žiedinės ekonomikos. Tačiau didžiąją dalį šių lėšų valstybės narės išleido atliekų tvarkymui, o ne jų prevencijai taikant žiedinį projektavimą, kuris tikriausiai būtų turėjęs didesnį poveikį.

Į ES veiksmų planus taip pat įtrauktos įvairios priemonės inovacijoms ir investicijoms paskatinti. Tačiau auditoriai rado nedaug įrodymų, kad šiomis priemonėmis veiksmingai prisidėta prie žiedinės ekonomikos. Geriausiu atveju jos turėjo nežymų poveikį padedant įmonėms gaminti saugesnius produktus arba naudotis novatoriškomis technologijomis, kad jų gamybos procesai taptų tvaresni. Auditoriai taip pat atkreipė dėmesį į suplanuoto nusidėvėjimo klausimą, t. y. praktiką dirbtinai apriboti gaminio naudojimo trukmę, kad jį reikėtų pakeisti. Europos Komisija padarė išvadą, kad suplanuoto nusidėvėjimo nustatyti neįmanoma, nors akivaizdu, kad panaikinus tokią praktiką būtų itin prisidedama prie tvaresnių gaminių gamybos.

Bendra informacija

Žiedinės ekonomikos principas turi didelių privalumų tvarumo atžvilgiu. Piliečiams tai reiškia, kad gaminiai ilgiau tarnauja ir (arba) juos lengviau taisyti, atnaujinti, perdaryti, pakartotinai naudoti ar perdirbti. Įmonėms tai suteikia daug galimų privalumų, įskaitant didesnį išteklių naudojimo efektyvumą ir mažesnį kainų svyravimo poveikį. Apie 80 % gaminio poveikio aplinkai lemia jo projektavimas.

Specialiąją ataskaitą galima peržiūrėti ČIA.

Europos Audito Rūmų informacija