ES sojos užaugina mažai, bet pernykštis derlius buvo rekordinis

Šiemet tikimasi dar didesnio derliaus

Europoje įsikūrusi pelno nesiekianti organizacija „Donau Soja“, daug dėmesio skirianti sojos be GMO gamybai Europoje, pateikė praėjusių metų ataskaitą, kurioje teigiama, kad 2023 m. sojų derlius Europoje išaugo rekordiškai (24 proc.) palyginti su ankstesniais metais ir siekė 12,2 mln. t. Vien ES 2023 m. buvo nuimta 3 mln. t sojų, 740 000 t daugiau nei 2022 m., o tai yra trečdaliu daugiau.

Tikėtina, kad ši tendencija išliks ir šiemet, nes prognozuojama, kad sojos pupelių auginimo plotas Europoje gali padidėti iki 10 proc., tai yra iki 5,6 mln. ha. Šios kultūros auginimą ES gali paskatinti ir Europos Komisijos (EK) leidimas Bendrijos ūkininkams 2024 m. nukrypti nuo Bendrosios žemės ūkio politikos taisyklių (BŽŪP), įpareigojančių tam tikrus plotus išlaikyti neproduktyvius.

Politikai pažadėjo, kad pūdymui paliktame žemės plote arba nedirbamame 4 proc. dirbamos žemės plote pasėjus azotą surišančius augalus ir (arba) tarpinius augalus 7 proc. ariamos žemės, bus laikoma, kad jie atitinka reikalavimus BŽŪP tiesioginei išmokai gauti.

Suprantama, tiesioginės įtakos derliui turės ir būsimo sezono oro sąlygos. Praėjusių metų apimčių padidėjimas siejamas su palankesniais orais, iškritusiu didesniu kritulių kiekiu. Tačiau Šiaurės Italijoje ir Serbijoje sojų derlių stipriai suniokojo audros.

Sojos yra šiltųjų kraštų augalai ir ne visose Europos šalyse gali produktyviai augti. Daugiausia šios kultūros auginama Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Rumunijoje, Austrijoje, Serbijoje, Ukrainoje.

Sojos importas

Sojos paklausa ES siekia 30 mln. t. per metus, tad tenka daugiau importuoti nei pačiai pavyksta užauginti. EK duomenimis, nuo praėjusių metų liepos, kai prasidėjo 2023–2024 m. sezonas, iki rugsėjo sojos importas siekė 2,39 mln. metrinių tonų, tai yra 7 proc. daigiau (2,23 mln. metrinių tonų) nei tuo pačiu metu 2023–2024 m. sezone. Sojų miltų importas sudarė 2,61 mln. t, arba 6 proc. mažiau nei prieš metus (2,78 mln. t).

Daugiausia sojos pupelių į Bendriją įvežė Brazilija (1 319 122 t), Jungtinės Amerikos Valstijos (918 499 t), Ukraina (74 127 t), Urugvajus (31 140 t), Kanada (23 453 t).

Sojos pupelių produktai yra pagrindinis baltyminių pašarinių gamybos šaltinis visame pasaulyje. Sojų pupelių pasėliai pasižymi išskirtinai aukštu įvertinimu pagal pagrindines maistines savybes, kurios yra aukštos kokybės baltymų šaltinis daugelio rūšių ūkio gyvūnų pašarams gaminti. Deja, ES yra itin priklausoma nuo šio produkto importo.

Kita vertus, ES teikia prioritetą sojai be GMO. Šio produkto pasiūla rodo tam tikras sezonines tendencijas. Iki balandžio paklausą patenkina ES, Serbijoje ir Ukrainoje užauginta genetiškai nemodifikuota soja. Nuo gegužės naudojama daugiau sojų iš paskutinio derliaus Brazilijoje. Ši šalis yra didžiausia importuotoja į ES.

„Donau Soja“ skaičiuoja, kad Brazilijoje 2024 m. sojos be GMO bus auginama tik nuo 2 iki daugiausiai 2,5 mln. t. Iš viso šioje šalyje užauginama daugiau nei 150 mln. t šios kultūros, tačiau didžioji derliaus dalis yra genetiškai modifikuota. Dėl mažesnių supirkimo kainų brazilai nesuinteresuoti plėsti sojų be GMO plotų.

Didžiausi pasaulyje augintojai

Didžiausios sojos pupelių augintojos yra Brazilija (163 000 000 t), JAV (111 703 000 t), Argentina (48 000 000 t), Kinija (20 500 000 t ), Indija (11 000 000 t), Paragvajus (10 000 000 t0, Kanada (6 700 000 t), Rusija (6 000 000 t), Ukraina (4 800 000 t), Bolivija (3 300 000 t), ES (3 050 000 t), Urugvajus (2 900 000 t), Pietų Afrika (2 800 000 t), Nigerija (1 150 000 t).

Pasaulinė produkcija 2022 m. siekė 370,24 mln. t, pernai – apie 399,50 mln. t arba 7,90 proc. daugiau.

ŪP portalo informacija

Wikimedia Commons nuotr.