ES Teismas: Europos Komisija paramą Lietuvos žemės ūkiui sumažino tinkamai

Tyrė, ar 2017–2019 m. išmokėtos paramos kontrolė buvo veiksminga

Prieš Lietuvą Europos Komisija inicijavo du tyrimus: dėl kompleksinės paramos sistemos ir tyrimą dėl savanoriškos susietosios paramos priemonių. Siekta patikrinti, ar valstybės narės vykdyta ūkininkams iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) išmokėtos paramos kontrolė 2017–2019 m. buvo atlikta laikantis Europos Sąjungos teisės aktų.

Dėl kompleksinės paramos sistemos. 2020 m. kovo 20 d. Komisija Lietuvos valdžios institucijoms pranešė, kad kompleksinė parama Lietuvoje buvo įgyvendinama nesilaikant Sąjungos teisės ir kad, siekiant užtikrinti šių taisyklių laikymąsi ateityje, būtina imtis jos nurodytų taisomųjų priemonių. Po procedūrinių žingsnių EK Žemės ūkio generalinis direktoratas nuo 5 iki 3 % sumažino finansinę pataisą gyvulių nelaikantiems paramos gavėjams. Apie galutinį sprendimą, Lietuvai taikyti 7 585 566,41 EUR dydžio finansinę pataisą dėl išlaidų, susijusių su kompleksinės paramos sistema, Žemės ūkio generalinis direktoratas Lietuvos valdžios institucijoms pranešė 2022 m. lapkričio 25 d.

Komisija galutinėje pozicijoje pakartojo savo išvadą, kad patikros (ypač nitratų valdymo ir galvijų identifikavimo valdymo reikalavimų srities) buvo visiškai neveiksmingos siekiant nustatyti, ar paramos gavėjai laikėsi kompleksinės paramos reikalavimų dėl 2017–2019 paraiškų teikimo metų.

Pabrėžiama, kad „tam tikri 2021 m. duomenys buvo patvirtinti per Žemės ūkio generalinio direktorato 2022 m. atliktą auditą“.

Dėl savanoriškos susietosios paramos. 2020 m. lapkričio 4 d. Žemės ūkio generalinis direktoratas Lietuvos valdžios institucijoms pranešė, kad Lietuvoje įdiegtos savanoriškos susietosios paramos už gyvulius priemonių administravimo ir kontrolės sistemos veikimas turi keturis trūkumus, todėl kyla didesnė Sąjungos biudžeto lėšų praradimo rizika. Dėl to, remiantis Komisijos gairėmis dėl finansinių pataisų sumos apskaičiavimo vykdant atitikties ir sąskaitų patvirtinimo procedūras, buvo nustatyta 10 % fiksuoto dydžio pataisa. 2023 m. vasario 9 d. raštu Lietuvos valdžios institucijos buvo informuotos apie galutinį Žemės ūkio generalinio direktorato sprendimą – dėl išlaidų, kurias apima savanoriška susietoji parama, taikyti 10 % fiksuoto dydžio, arba 5 545 968,12 EUR dydžio, finansinę pataisą.

Savanoriška susietoji parama skiriama už gyvulius, kurie individualiai atitinka visus tinkamumo kriterijus, pieninių karvių atveju – ne mažiau kaip 500 kilogramų pieno per metus ir indėlis į ūkio pieno gamybą. Konstatuota, kad šiuo atžvilgiu patikros buvo teisingai ir išsamiai atliktos dėl 55 % pieninių karvių. Dėl likusių 45 % pieninių karvių Komisija padarė išvadą, kad nebuvo galima patikrinti, ar gyvuliai individualiai atitinka tinkamumo kriterijus, todėl patikros buvo neveiksmingos.

Padaryta išvada, kad Lietuvos sistema neleido užtikrinti patikrų patikimumo ir veiksmingumo, be kita ko, dėl to, kad, priešingai, nei teigia Lietuvos Respublika, beveik pusė tų patikrų buvo visiškai neveiksmingos.

Pernai liepą EK priėmė galutinį sprendimą dėl sankcijų dydžio Lietuvai.

Atmetė visus Lietuvos argumentus

ES Bendrasis Teismas pabrėžė, kad Lietuva ginčijo ne sankcijas apskirtai, bet jų dydį. Lietuva teigė, kad skirtos finansinės pataisos neatitinka Bendrojo reglamento, yra neproporcingai didelės, EK neatsižvelgė į Vyriausybės skaičiavimus ir pan. Visi Lietuvos argumentai lapkričio 20 d. buvo atmesti, pasigesta Lietuvos įrodymų.

Lietuvai teks sumokėti ir Teismo išlaidas. Tiesa, šis sprendimas dar gali būti skundžiamas ES Teisingumo Teismui.

Parengė Irma Dubovičienė