ES žemės ūkio politikoje daugiau nei bet kada iki šiol bus kalbama itališkai

Briuselyje galioja nerašyta taisyklė, kad už žemės ūkį atsakingo Europos Komisijos (EK) nario portfelis retai atitenka svarbiausioms ES žemės ūkio šalims narėms – Prancūzijai, Ispanijai, Italijai ir Vokietijai. Eurostato duomenimis, 2023 m. šioms keturioms šalims kartu teko 58 proc. visos ES žemės ūkio produkcijos vertės.

Iki šiol išimtis buvo sulaužyta tik vienu atveju, kai italas Carlo Scarascia-Mugnozza, 1972–1977 m. ėjęs EK nario pareigas, trumpą laiką (1972–1973) Mansholto komisijoje buvo atsakingas už žemės ūkį.

Liuksemburgo į EK narius pasiūlytas Christophe'as Hansenas, jei jo kandidatūrą patvirtins Europos Parlamentas (EP), taps antruoju šios šalies politiku, užsitikrinusiu žemės ūkio portfelį.

Tačiau Hanseno viršininku bus italas Raffaele Fitto – vykdomasis Komisijos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už sanglaudą ir reformas. Jam pavesta didinti „maisto ir ūkininkavimo sektoriaus konkurencingumą, atsparumą ir tvarumą“.

Šiandien (rugsėjo 27 d.) dar labiau sutvirtinta italų, užimančių svarbias pozicijas ES žemės ūkio burbule, tikėtina įtaka. Massimiliano Giansanti, seniausios Italijos ūkininkų asociacijos „Confagricoltura“ vadovas, išrinktas įtakingos ES skėtinės ūkininkų sąjungų organizacijos „Copa“ pirmininku.

„Ateinantys metai nulems Europos žemės ūkio ateitį“, – po išrinkimo sakė Giansanti – Romos žemės ūkio verslininkas, gaminantis grūdus, kivius, pieną bei kitus gyvulininkystės produktus. Pasak jo, plėtra ir klimato kaita yra vieni aktualiausių klausimų, turinčių įtakos bloko ūkininkams.

Italija taip pat turi didžiausią įtaką Europos Parlamento Žemės ūkio komitete (AGRI), kurį sudaro devyni tikrieji nariai ir šeši pavaduojantys nariai. Iš aštuonių atstovaujamų politinių frakcijų keturioms žemės ūkio klausimais vadovauja italai.

EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui (ENVI) pirmininkauja taip pat italas – Antonio Decaro (S&D).

Daugelis šių pareigų tęsis tik pusę kadencijos, tačiau bent jau pirmuosius kelerius metus galime pasakyti, kad Briuselio žemės ūkio maisto produktų politika kalbės itališkai.

Parengė Irma Dubovičienė (pagal „Euractiv“)