Kiaulių augintojai nuolat raginami išlikti budrūs, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė apie šiais metais patvirtintus keturis AKM atvejus kiaulių auginimo ūkiuose.
Tačiau palyginti su mūsų šalimi Estijoje padėtis daug rimtesnė. Išaugo įtampa tarp kiaulių augintojų, Regioninių reikalų ir žemės ūkio ministerija prakalbo apie grėsmę maisto pramonei ir eksportui, į skubų pasitarimą susirinko viso regiono atsakingų institucijų atstovai.
Dėl AKM situacijos Estijoje rugpjūčio 12–13 d. buvo susitikę Baltijos šalių ir Lenkijos veterinarijos tarnybų atstovai. Jo metu Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Estijos vyriausieji veterinarijos pareigūnai paskelbė bendrą pareiškimą – kreipimąsi į valdžios institucijas.
Jame sakoma, kad ypač pavojingos gyvūnų ligos, tokios kaip AKM, atveju šalims galioja bendri reagavimo į ligą ir jos likvidavimo principai, yra privalu reaguoti į ligos situaciją pagal vieningus tiesiogiai taikomus Europos Sąjungos (ES) teisės aktus.
„Ūkyje, kuriame nustatyta afrikinio kiaulių maro infekcija, siekiant sustabdyti ligos plitimą, visi gyvūnai turi būti nugaišinti. Užsikrėtimas patvirtinimas grindžiant ne užkrėstų gyvūnų skaičiumi, o viruso buvimo konkrečiame ūkyje įrodymu“, – sakoma šiame pareiškime.
Taip pat akcentuojama, kad įrodymais ir rizika pagrįstų ligų prevencijos, reagavimo į protrūkius ir kontrolės standartų laikymasis užtikrina šalies prekybos partnerius tiek ES, tiek už jos ribų ir formuoja šalies įvaizdį. To nepaisant rizikuojama pakenkti šalies reputacijai arba ją visai sužlugdyti.
Be to, netinkama vieno ES rinkos dalyvio, t. y. valstybės narės, kontrolė gali kelti pavojų visos ES prekybos patikimumui. ES nepripažįsta reikalavimų nesilaikymo, todėl Europos Komisija tokiais atvejais gali taikyti apsaugos priemones.
Regiono atsakingų institucijų vadovų pareiškimas yra atsakas į precedentą, susidariusį dėl ūkio Nurmėje (Viljandžio apskr.).
Apie AKM infekciją šiame kaime esančiame 4500 kiaulių ūkyje paskelbta paskutinėmis liepos dienomis. 10 km ribojimų zonoje aplink ūkį yra dar vienas ūkis, kuriame laikomos kiaulės ir kuriam taip pat bus taikomi gyvūnų ir su jų laikymu susijusių medžiagų judėjimo apribojimai, siekiant užkirsti kelią galimam ligos plitimui, informuodama apie situaciją tuomet pranešė Estijos Žemės ūkio ir maisto valdyba (PTA).
Kaimo žmones papiktino ketinimas masiškai nugaišinti kiaules. Rugpjūčio 8-osios vakare jie ėmė būriuotis prie Nurmės fermos – išvakarėse dienos, kai buvo suplanuotas kiaulių gaišinimas. Pasak Estijos žiniasklaidos, iki šeštadienio ryto susirinko apie šimtą protestuotojų.
PTA generalinis direktorius Raimo Heinamas susirinkusiems žmonėms paaiškino su AKM situacija susijusius klausimus bei atsakė į žmonių klausimus; paaiškino, kad dar laukiama atsakymo iš Europos etaloninės laboratorijos, kuri turi patvirtinti nacionalinės laboratorijos tyrimų rezultatus.
Vis dėlto žmonės išgirdo tai, ko ir tikėjosi: atsižvelgdama į bendrą ūkinių gyvūnų sveikatos būklę – tai, kad nuo rugpjūčio 9 d. ryto nėra didelio ligos plitimo požymių, PTA sustabdė kiaulių gaišinimą. Pasak institucijos vadovo, sprendimas galios iki to, kai bus gautas etaloninės laboratorijos įvertinimas. Vis dėl to jis pastebėjo, kad „Sprendimas dėl egzekucijos nebus pakeistas. Viruso aptikimas ūkyje patvirtintas, virusas lieka ūkyje ir yra tikimybė užkrėsti kitus gyvūnus, todėl negalima atmesti galimybės, kad virusas plinta už ūkio ribų, pirmiausia dėl žmogaus veiklos".
Savaitės pradžioje ir AKM diagnozės patvirtinimo iš Ispanijos.
Netrukus sekė pranešimai apie naujus protrūkius kiaulių ūkiuose šalie pietuose – Pelvos, Tartu apskr.
PTO išplatino pareiškimą, kuriame tikimasi „visų supratingumo“, kad pareigūnai galėtų ramiai atlikti reikalingus darbus. Protrūkiams ūkiuose ritantis per Estiją, kilo su institucijos pajėgumais susijęs klausimas – kur kiaules gaišinti pirmiausia.
Žemės ūkio ir muitinės valdybos atstovės Inge Saavo, atsižvelgiant į situaciją, kai pietiniame regione reikia paskersti apie 13 200 kiaulių, reikia rinktis. „Pagrindiniai atrankos kriterijai yra klinikinis vaizdas ir gyvūnų mirtingumas. Kadangi AKM yra virusas, kuris yra labai skausmingas gyvūnams ir greitai plinta, pirmiausia svarbu nužudyti Kuulos kiaulių fermos gyvūnus", – aiškino Saavo. Kuulos kiaulidėje (Pelvos apskr.) iš laikomų beveik 6,7 tūkst. kiaulių nugaišo apie 20 gyvūnų.
Naujausias AKM protrūkis, apie kurį pranešta šiandien, nustatytas toje pačioje Viljandžio apskr., beveik 250 kiaulių ūkyje.
Parengė Irma Dubovičienė